Lenkijos gynybos ministras: NATO privalo stiprinti „Rytų sargybinio“ misiją
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) antradienį pareiškė, kad NATO turėtų stiprinti „Rytų sargybinio“ („Eastern Sentry") iniciatyvą.
Ši misija skirta Aljanso rytiniam flangui apsaugoti po pastarųjų Rusijos provokacijų.
Apie tai W. Kosiniakas-Kamyszas kalbėjo lankydamasis pasienio su Ukraina perėjoje kartu su vidaus reikalų ministru Marcinu Kierwinskiu (Marcinu Kervinskiu).
„Šią operaciją būtina stiprinti, o sąjungininkų šalių kariuomenių vadai jau apie tai diskutuoja“, – sakė jis.
Ministras pridūrė, kad bus bendradarbiaujama statant slėptuves bei plėtojant priešlėktuvinę ir kovos su dronais gynybą.
W. Kosiniakas-Kamyszas perspėjo, kad Lenkija gali susidurti su naujais savo oro erdvės pažeidimo incidentais, kurie kilo po to, ką jis pavadino Rusijos provokacijomis.
Anot jo, reaguojant į grėsmes pasienio perėjose įrengtos papildomos oro gynybos pozicijos, o rytinėje Liublino ir rytų bei vidurio Mazovijos vaivadijose dislokuotos „Patriot“ sistemos.
„Be to, veikia budinčios grupės, kurios, kaip rodo pranešimai, yra pasitelkiamos kasdien ar net kelis kartus per dieną“, – teigė ministras.
Jis pažymėjo, kad Lenkija taip pat sulaukia NATO sąjungininkų, įskaitant Čekiją ir Slovakiją, paramos.
Politikas apkaltino Rusiją taikymusi į Ukrainos pasienio perėjas su Lenkija bei Moldova. Pastarąsias atakas jis įvardijo kaip bandymus sutrikdyti sienos kontrolę ir pakenkti kritinei infrastruktūrai.
M. Kierwinskis priminė, kad prieš dvejus metus pasienio perėjos buvo įtrauktos į kritinės infrastruktūros sąrašą, taip išplečiant šalies institucijų galimybes reaguoti į incidentus.
„Įdiegėme priemones, kuriomis siekiama riboti vienu metu pasienio perėjose esančių žmonių ir transporto priemonių skaičių“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, šios priemonės leistų greitai evakuoti žmones nelaimės atveju.
M. Kierwinskis taip pat informavo, kad pasienio perėjose buvo įrengtos slėptuvės.
„Rytų sargybinio“ misija prasidėjo 2025 metų rugsėjo 19 dieną, reaguojant į pasikartojančius NATO oro erdvės pažeidimus. Tų pačių metų rugsėjo pradžioje beveik 20 rusiškų dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę, todėl Aljansas nusprendė sustiprinti savo rytinio flango gynybą.
Per Rusijos dronų ataką Ukrainos Odesos srityje apgadinti sandėliai, žuvo žmogus
Rugsėjo 22 d. vakarą Rusijos reaktyviniai dronai atakavo Ukrainos Odesos sritį, apgadinti sandėliai, žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, informuoja „Ukrinform“.
„Priešas ir toliau terorizuoja taikią Odesos sritį. Per reaktyvinių bepiločių orlaivių smūgius buvo apgadinti sandėliai. Kilo dideli gaisrai. Deja, per vieną iš smūgių žuvo žmogus. Dar du žmonės buvo sužeisti ir hospitalizuoti“, – sakė O. Kiperis.
Atakų padariniai vis dar šalinami.
„Laikas sustabdyti žudynes“: Donaldas Trumpas pagrasino Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino pasinaudoti naujais plačiais įgaliojimais nustatyti muitus, siekdamas padidinti spaudimą Rusijai, ir paragino Rusiją nutraukti Maskvos „katastrofišką“ karą prieš Ukrainą, rašo „TVP World“.
„Maskva švenčia, nes pasiekė savo“: iš Ukrainos – kirtis Europos Sąjungai
Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) sprendimą išbraukti oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną iš Rusijai taikomų sankcijų sąrašo.
Kyjivas tokį žingsnį pavadino „gėdingu ir nepateisinamu“ bei paragino ES valstybes šiems verslininkams pritaikyti nacionalines sankcijas.
„Maskva švenčia, nes pasiekė savo: nebaudžiamumo jausmą, ES pažeminimą ir Europos šalių susiskaldymą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Tačiau vis dar įmanoma sugadinti Maskvos šventę. Raginu visas ES valstybes nares nedelsiant paskelbti, kad šiems dviem asmenims jos pritaikys savo nacionalines sankcijas“, – teigė jis.
„Reuters“: ES pratęsė sankcijas Rusijai, bet išbraukė milijardierius Usmanovą ir Fridmaną
Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė panaikinti sankcijas Rusijos verslininkams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui, pranešė diplomatai ir pratęsti sankcijas likusiems 3 tūkst. asmenų ir subjektų dar 3 metams, kai Latvija atšaukė savo veto, antradienį pranešė ES diplomatai.
Erdoganas pasmerkė išpuolius prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje
Išpuoliai prieš Juodojoje jūroje plaukiojančius komercinius laivus yra nepriimtini, nepriklausomai nuo to, ar juos vykdo Rusija, ar Ukraina, antradienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Pastarieji išpuoliai prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje yra nepriimtini, nepaisant to, kas už juos atsakingas“, – Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo R. T. Erdoganas.
Ukrainos pareigūnas: Zelenskis pakeliui į Niujorką Airijoje susitiko su CŽA direktoriumi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakeliui į Niujorką Airijoje susitiko su Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriumi Johnu Ratcliffe’u, antradienį pranešė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
V. Zelenskis pirmadienio vakarą atvyko į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Vašingtonui dedant daugiau pastangų tarpininkauti siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Su žurnalistais anonimiškai kalbėjęs Ukrainos pareigūnas nurodė, kad V. Zelenskis su J. Ratcliffe’u susitiko per sustojimą pasipildyti degalų Šanono oro uoste Vakarų Airijoje.
Susitikimas įvyko praėjus mažiau nei mėnesiui po reto J. Ratcliffe’o vizito Maskvoje, kur jis susitiko su Rusijos žvalgybos pareigūnais.
Pareigūnas teigė, kad V. Zelenskis ir J. Ratcliffe’as privačiai pasikalbėjo nedidelėje grupėje.
JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris anksčiau šį mėnesį lankėsi Kyjive ir Maskvoje, kur surengė derybas su V. Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tai buvo pirmasis jų vizitas Kyjive.
Nors jie teigiamai įvertino derybose padarytą pažangą, apie proveržį siekiant užbaigti užsitęsusią Rusijos invaziją jie nepaskelbė.
Rusija nesušvelnino savo maksimalistinių reikalavimų, o Kremlius ir toliau siekia visiškai kontroliuoti Ukrainos rytinę Donecko sritį.
Trumpas JT: Rusijos ir Ukrainos susitarimas bus pasiektas greitai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad artimiausiu metu gali būti pasiektas Rusijos ir Ukrainos susitarimas, kuriuo būtų užbaigta Maskvos invazija.
„Labai glaudžiai bendradarbiaujame su Rusijos ir Ukrainos lyderiais ir šį reikalą išspręsime. Manau, kad tai įvyks greičiau, nei žmonės mano. Jiems jau gana“, – savo kalboje sakė D. Trumpas.
„Negalime to leisti“: Rubio prakalbo apie Ukrainos atakas prieš JAV laivus
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Amerika yra susirūpinusi dėl pasikartojančių atvejų, kai Ukraina, galbūt netyčia, vykdė išpuolius prieš laivus, susijusius su JAV.
Tai M. Rubio pareiškė „Fox News“, kurią cituoja „Unian“.
Visų pirma, JAV valstybės sekretorius pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo susirūpinimą dėl pasaulinių naftos kainų augimo.
„Iš esmės naftos kainų kilimas, kurį matėte per pastarąsias kelias savaites – dabar jis stabilizavosi – yra susijęs su situacija Juodojoje jūroje, Ukrainoje bei Rusijai, taip pat su Jemenu ir husiais“, – pabrėžė M. Rubio.
Jis teigė, kad dilema yra ta, kad Ukrainoje sakoma: „Kiekvieną naktį Rusija paleidžia raketas į Kyjivą ir smogia civiliams gyventojams, todėl Ukraina turi atsakyti“.
„Manau, jūs matėte, kad maždaug prieš 48 valandas tūkstančiai dronų užpuolė Maskvą, Rusiją“, – sakė M. Rubio.
Būtent tai, M. Rubio nuomone, daro įtaką pasaulinėms kuro kainoms.
„Šią problemą reikia išspręsti“
„Tačiau vienintelis dalykas, kuris mums kelia nerimą, yra tai, kad per pastaruosius kelis mėnesius ne kartą pasitaikė atvejų, kai su Amerika susiję laivai tapdavo taikiniais – tikriausiai netyčia, bet vis dėlto taikiniais iš Ukrainos pusės. Negalime leisti, kad taip vyktų. Šią problemą reikia išspręsti“, – pabrėžė M. Rubio.
Be to, jis pridūrė, kad D. Trumpas nuolat siekia užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos ir yra pasirengęs dėti visas įmanomas pastangas, kad jis pasibaigtų. Tačiau M. Rubio pripažino, kad tai padaryti nėra lengva.
„Bet mes ir toliau tikimės, kad kažkas gali įvykti, nes, kaip žinote, rusai kenčia – kas savaitę žūsta tūkstančiai karių. Ir, žinoma, Ukraina taip pat susiduria su spaudimu. Taigi, tai tikrai daro didelę žalą abiem pusėms. Ir mes norime padaryti viską, kas įmanoma, kad tai sustabdytume. Deja, tai labai sunku“, – pažymėjo M. Rubio.
Rubio: Trumpas ir Zelenskis aptars „energetines paliaubas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Niujorke per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptars galimybę paskelbti su energetikos infrastruktūra susijusias paliaubas kare su Rusija.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, praneša naujienų agentūra „Reuters“, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Manome, kad tai būtų puiki mintis – paliaubos, susijusios su energetikos infrastruktūra, kurių metu nebūtų atakuojama Ukrainos infrastruktūra ir Rusijos energetikos ištekliai. Tai būtų idealus rezultatas“, – „Fox News“ sakė M. Rubio.
Jis taip pat pažymėjo, kad atakos prieš su JAV susijusius laivus ir Amerikos naftos krovinius, kurios „veikiausiai buvo netyčinės“, kelia susirūpinimą.
„Taigi šią problemą reikia išspręsti. Negalime leisti, kad tai vyktų“, – teigė jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis pareiškė, kad susitarus dėl energetinių paliaubų Rusija neturėtų jokiais ginklais atakuoti Ukrainos energetikos objektų.
Prieš susitikimą su Zelenskiu – aiški Trumpo žinutė Putinui
Atvykęs į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke JAV prezidentas Donaldas Trumpas perdavė Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui trumpą žinutę: „Užbaik karą“.
Praeinančio JAV prezidento žurnalistai paklausė: „Kokia jūsų žinutė Putinui?“.
„Užbaik karą“, – trumpai atsakė D. Trumpas.
JAV spaudimas duoda vaisių? Viena pagrindinių rusiškos naftos pirkėjų ieško alternatyvų
Indijos naftos perdirbimo įmonės, šiuo metu planuojančios lapkričio mėnesio tiekimus, gali sumažinti naftos importą iš Rusijos po to, kai praėjusią savaitę JAV prezidentas pasirašė „pragariškų sankcijų“ paketą Rusijai, padidinęs naujų baudžiamųjų muitų grėsmę, skelbia agentūra „Bloomberg“.
Ukrainos Pietų pajėgų grupė neigia pranešimus, neva Rusijos kariai šią žiemą gali įžengti į Zaporižią
Pranešimai, kad Rusijos kariai 2026 m. žiemą gali įžengti į Zaporižią, neatitinka tikrovės, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Pietų pajėgų grupės atstovė spaudai Anastasija Ševčenko.
„Kai kurių žiniasklaidos priemonių ir „Telegram“ kanalų šiuo metu platinama informacija apie galimybę, kad priešo pajėgos 2026 m. žiemą tiesiogiai įžengs į Zaporižią, neatitinka tikrovės. Negalima visiškai atmesti galimybės, kad priešas mėgins rengti operacijas Zaporižios kryptimi nedidelėmis pėstininkų grupėmis. Tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad tokia įvykių eiga yra labai tikėtina“, – sakė A. Ševčenko.
Jos teigimu, Pietų pajėgų grupės operacijų zonoje Ukrainos gynybos pajėgos kontroliuoja priešo logistikos ir judėjimo maršrutus. Šiuo metu kontakto linija yra maždaug už 30 km nuo Zaporižios, todėl priešui nepavyktų nepastebėtam įveikti tokio atstumo.
„Mūsų bepilotės sistemos operatyviai aptinka priešo karius, o tada į juos nukreipiama ugnis“, – pabrėžė atstovė spaudai.
Ji taip pat pabrėžė, kad šiuo metu nepastebima jokių Rusijos pajėgų veiksmų pobūdžio pokyčių, kurie rodytų, jog ruošiamasi tiesiogiai veržtis į Zaporižią.
„Priešas neatsisakė planų užimti Zaporižią, tačiau šiuo metu neturi pakankamai pajėgų ir galimybių tiesiogiai veržtis miesto link“, – sakė A. Ševčenko.
Kartu atstovė spaudai pažymėjo, kad kai kuriuose fronto ruožuose, ypač Orichivo kryptimi, priešas mėgina prasiskverbti nedidelėmis pėstininkų grupėmis. Tokia veikla užfiksuota netoli Mali Ščerbakų, Stepovės ir Ščerbakų gyvenviečių, tačiau priešui nepavyko pasistūmėti.
„Pietų pajėgų grupės operacijų zonoje Rusijos pajėgos ir toliau patiria didelių gyvosios jėgos nuostolių“, – apibendrino ji.
„Ukrinform“ anksčiau skelbė, kad Dmytro Kociubailos vardu pavadinto 1-ojo atskirojo šturmo pulko vadas Dmytro Filatovas, žinomas šaukiniu „Perun“, pareiškė, jog pavienės Rusijos pėstininkų grupės į Zaporižią gali patekti jau šią žiemą.
„Tai buvo kone didžiausia ataka per pastaruosius kelerius metus“: Ukrainos gyvenvietėje – tikras pragaras
Rusijos okupantai surengė masinę ataką prieš Charkivo srities Didžiojo Burluko gyvenvietę – paleido 17 aviacinių bombų, tris bepiločius orlaivius ir panaudojo reaktyvinę artileriją.
Apie tai papasakojo Didžiojo Burluko gyvenvietės bendruomenės vadovas Viktoras Tereščenka, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi „KHARKIV Today“.
Jo teigimu, naktį į rugsėjo 22-ąją surengtas apšaudymas buvo vienas didžiausių per pastaruosius kelerius metus. Rusijos pajėgų smūgiai be pertraukos tęsėsi nuo vakaro iki ryto.
Per atakas apgadinti gyvenamieji namai ir elektros tinklai, visiškai sugriautas vietos televizijos bokštas.
Vos išvakarėse specialistams pavyko atkurti elektros tiekimą, kurio nebuvo šešias paras, tačiau dabar visa bendruomenė vėl liko be elektros.
„Tai buvo kone didžiausia ataka per pastaruosius kelerius metus. Apšaudymas tęsėsi nuo vakaro iki ryto. Apgadino namus, elektros tinklus, sugriovė televizijos bokštą“, – pažymėjo V. Tereščenka.
Humanitarinė padėtis ir kasdieniai smūgiai
Šiuo metu Didžiajame Burluke neveikia mobilusis ryšys ir internetas, o dujų tiekimo nėra jau kelerius metus. Gyvenvietėje nustojo veikti bankomatai ir „Nova Posta“ pašto skyrius. Iš visos infrastruktūros tebeveikia tik medicinos tarnyba ir viena vaistinė.
„Virš Burluko kasdien skraido po 20–30 FPV dronų. Naikina ištisas gatves. Štai į Dorošenkos gatvę pataikė šešios valdomosios aviacinės bombos – kapinėse išmėtyti kaulai, išversti kapai“, – pasakojo bendruomenės vadovas.
Rusijos pajėgos faktiškai naikina gyvenvietę gatvė po gatvės, tam naudodamos valdomąsias aviacines bombas ir dronus. Dėl nuolatinio pavojaus vykdyti bet kokius atstatymo darbus neįmanoma.
Didžiojo Burluko gyvenvietė yra už 20 kilometrų nuo valstybinės sienos su Rusija. Rusijos pajėgų apšaudymų intensyvumas čia išaugo prieš kelis mėnesius.
Nepaisant nuolatinių atakų, 2026 metų rugsėjo duomenimis, gyvenvietėje tebėra apie 900 gyventojų, o visoje bendruomenėje gyvena daugiau kaip 2 700 žmonių. Visi vaikai iš Didžiojo Burluko jau anksčiau buvo evakuoti.
Ukrainos saugumo tarnyba sučiupo asmenį, padėjusį Rusijai rengti smūgius į taikinius Slovjansko fronto ruože
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kontržvalgybos pareigūnai Donecko srityje sulaikė Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentą, koregavusį valdomų aviacijos bombų ir kovinių dronų smūgius Slovjansko fronto ruože.
Tyrimo metu nustatyta, kad smūgių koreguotojas yra pafrontės gyvenvietės gyventojas, Rusijos pajėgų užverbuotas ir vengęs mobilizacijos. Rusijos žvalgybos dėmesį jis patraukė antiukrainietiškais komentarais, kuriuos skelbė „Telegram“ kanalų pokalbiuose, pats retai išeidamas iš namų.
Užverbuotas įtariamasis pradėjo slapta klausinėti žmonos apie vietas, kuriose telkiasi Ukrainos kariai ir kurias ji galėjo matyti būdama Slovjanske bei aplinkinėse vietovėse. Surinktą informaciją jis saugojo savo išmaniajame telefone ir „Google Maps“ žemėlapyje žymėjo apytiksles vietas, kad vėliau galėtų perduoti duomenis savo kuratoriams Rusijoje.
Nustatyta, kad agentas palaikė ryšį su Rusijos GRU per Maskvos karinės apygardos jungtinės strateginės vadovybės ryšių karininką. Bendraudami jie naudojosi populiaria susirašinėjimo programėle ir anoniminėmis paskyromis.
SBU pareigūnai agentą išaiškino ankstyvame jo darbo GRU etape, dokumentavo jo šnipinėjimo veiklą ir sulaikė gyvenamojoje vietoje. Jie konfiskavo įtariamojo mobilųjį telefoną ir planšetinį kompiuterį, juose rasta jo bendradarbiavimo su priešu įrodymų. Jam pareikštas įtarimas dėl valstybės išdavystės karo padėties sąlygomis. Įtariamasis laikomas suimtas be teisės būti paleistas už užstatą. Jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir turto konfiskavimas.
Neseniai Ukrainos saugumo tarnyba išaiškino elektriką, koregavusį Rusijos smūgius į objektus Dnipre.
Rusijos kariuomenėje – milžiniškos problemos: deputatai ruošiasi kreiptis į gynybos ministrą
Naujai išrinkti Rusijos Valstybės Dūmos deputatai, kurių artimieji žuvo kare prieš Ukrainą, rengia neviešą kreipimąsi į gynybos ministrą Andrejų Belousovą, ragindami atitraukti kariuomenę Lymano kryptimi. Apie tai pranešė Ukrainos partizaninis judėjimas „Ateš“.
Po Trumpo prašymo liautis – Ukrainos smūgis dviem didžiulėms Rusijos naftos gamykloms
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pareiškė, kad per praėjusią dieną ir naktį smogė dviems naftos perdirbimo gamykloms Rusijos užnugaryje – Ufoje ir Kuibyševe. Šie smūgiai Rusijai suduoti jau po to, kai JAV pasirodė informacija, kad D. Trumpas prašė V. Zelenskio susilaikyti nuo atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas.
„Ufoje, Rusijos Federacijos Baškortostano Respublikoje, pažeista naftos perdirbimo gamykla. Taip pat Rusijos Samaros srities Samaroje pažeista Kuibyševo naftos perdirbimo gamykla, įmonės teritorijoje užfiksuotas gaisras“, – pareiškė Ukrainos Generalinis štabas.
„Bašneft-UNPZ“ ir Kuibyševo NPG yra didžiausios Rusijos naftos perdirbimo gamyklos. Jų perdirbimo pajėgumai siekia atitinkamai apie 7,5 mln. tonų ir apie 7 mln. tonų naftos per metus. Gamyklos gamina benziną, dyzelinius degalus, mazutą ir kitų rūšių naftos produktus.
„Abiejų NPG produkcija naudojama Rusijos Federacijos armijos poreikiams užtikrinti. Smūgiai tokiems objektams yra Ukrainos neginčijamos teisės į savigyną realizavimas pagal JT Chartijos 51 straipsnį ir yra nukreipti į Rusijos Federacijos karinio bei ekonominio potencialo mažinimą“, – pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms
Anksčiau ataką prieš regioną patvirtino Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas. Jis pareiškė, kad buvo numušta dešimtys bepiločių orlaivių, o priešininkas taikėsi į pramonės įmonę, tačiau nenurodė, į kurią.
„Bendrai, tyčia ar netyčia, apgadinti civiliniai objektai, tarp jų – privatūs namai, automobiliai. Operatyvinis štabas šiuo metu renka pilną informaciją apie padarinius“, – pranešė V. Fedoriščevas.
Vėliau jis pareiškė, kad dėl atakos žuvo vienas žmogus, keturi patyrė įvairaus sunkumo traumas.
„Telegram“ kanalas „Astra“ duomenimis Samaroje po BLA atakos užsidegė Kuibyševo naftos perdirbimo gamykla.
Apie bepiločių ataką prieš Ufos pramoninę zoną pranešė „Telegram“ kanalas „Aspekty-Baškortostan“. Jis darė prielaidą, kad tikslas galėjo būti naftos perdirbimo gamykla. Pramoninė zona su naftos perdirbimo įmonėmis yra maždaug už 1400 km nuo sienos su Ukraina.
Anksčiau Donaldas Trumpas prašė Volodymyro Zelenskio nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Jo teigimu, tai veda prie pasaulinių dyzelinių degalų kainų augimo.
Sybiha kritikuoja Budapeštą: Orbano nebėra, bet jo politika klesti
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė nuostabą dėl, jo teigimu, Vengrijos ministro pirmininko bereikalingai konfrontacinių pareiškimų Ukrainos atžvilgiu.
A. Sybiha pabrėžė, kad Karpatų integracijos iniciatyva skirta plėtoti visą regioną, skatinant gerovę, tarpusavio jungtis ir abipusiai naudingų projektų įgyvendinimą aštuoniose Karpatų šalyse.
„Tokio kategoriško Vengrijos nepritarimo priežastys lieka nežinomos“, – socialiniame tinkle X parašė A. Sybiha.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro, ne mažiau nustebino ir pareiškimai, kuriais abejojama tiesioginiu, pragmatišku ir abipusiai naudingu Ukrainos ir Vengrijos energetikos bendrovių bendradarbiavimu, dėl kurio susitarta dvišaliame memorandume.
„Kai tik politika ima kištis į pragmatišką verslą, nieko gero iš to neišeina. Tai, ką pastaruoju metu girdime iš Budapešto, kelia mums nuostabą. Regis, Viktoro Orbano nebėra, tačiau jo obstrukcionizmo ir izoliacionizmo politika toliau klesti“, – sakė A. Sybiha.
Ministras priminė, kad „orbanizmas“ nedavė nieko gero nei Vengrijai, nei platesniam regionui ir nieko gero neduos ateityje.
Kartu A. Sybiha pabrėžė, kad, nepaisant šių pareiškimų, Ukraina tebėra pasirengusi ir atvira plėtoti abipusiai naudingą, pragmatišką ir abipuse pagarba grindžiamą dvišalį bendradarbiavimą su Vengrija.
Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pareiškė, kad jo šalis nėra Karpatų aštuoneto narė. Šią grupę Ukraina subūrė siekdama sustiprinti Karpatų regiono šalių bendradarbiavimą.
Vengrijos ministras pirmininkas taip pat pareiškė, kad jo vyriausybė neleis Vengrijoje statyti Ukrainos reikmėms skirtų naftos saugyklų.
Anksčiau Ukrainos valstybinė energetikos įmonė „Naftogaz“ ir Vengrijos tarptautinė naftos ir dujų bendrovė MOL pasirašė memorandumą dėl naftos produktų saugyklų statybos Vengrijoje Ukrainos reikmėms.
Vengrijos premjeras nepritaria planams šalyje statyti Ukrainai skirtą naftos saugyklą
Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pavadino grėsme planus Vengrijos teritorijoje statyti Ukrainai skirtą naftos saugyklą. Ukrainos bendrovė „Naftogaz“ ir Vengrijos „MOL“ rugsėjį pasirašė susitarimo memorandumą dėl šio projekto, praneša Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“.
Rugsėjo 21 d. parlamente kalbėjęs P. Magyaras pareiškė, kad projektas nebus įgyvendinamas, kol jo partija „Tisza“ bus valdžioje. Jis sakė informavęs bendrovės „MOL“ vadovybę apie savo poziciją ir pažymėjo, kad valstybė valdo 25 proc. įmonės akcijų.
„Naftogaz“ generalinis direktorius Serhijus Fedorenka apie memorandumo su „MOL“ pasirašymą paskelbė rugsėjo 20 d., sakydamas, kad dokumentas pasirašytas per Karpatų ekonomikos forumą. Memorandume numatyta netoli Vengrijos ir Ukrainos sienos pastatyti saugyklą Ukrainos reikmėms.
„Rusijai nuolat atakuojant mūsų kuro infrastruktūrą, tiekimo maršrutų diversifikavimas ir papildomų saugojimo pajėgumų sukūrimas už smūgių zonos ribų yra visos rinkos stabilumo klausimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė S. Fedorenka.
Vengrijos valdžia pareiškė, kad vyriausybė nesuteikė „MOL“ leidimo derėtis dėl saugyklos statybos. Savo ruožtu „MOL“ pabrėžė, kad susitarimas yra tik preliminarus ir projekto rengimas užtruks kelerius metus.
Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainą: smūgiai užfiksuoti 22 vietose
Rusija naktį į antradienį surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Į šalį buvo paleista daugiau nei 200 bepiločių orlaivių ir įvairių tipų raketų, o smūgiai fiksuoti net 22 vietose. Ukrainos oro gynyba neutralizavo 186 oro taikinius, tačiau ataka nesibaigė ir ryte – šalies oro erdvėje vis dar skraidė priešo dronai.
Zelenskis atskleidė, ką ruošiasi aptarti su Trumpu: „Yra dalykų, kuriuos galime padaryti kartu su Amerika“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizitą Niujorke pradėjo susitikimu su JAV senatoriais, su kuriais aptarė sankcijų Rusijai griežtinimą, galimus žingsnius karo deeskalacijos link ir Ukrainos oro gynybos stiprinimą. Pasak jo, nauji sprendimai galėtų priartinti taiką ir užtikrinti didesnį šalies saugumą.
Apie susitikimą V. Zelenskis pranešė socialiniuose tinkluose. Ukrainos vadovas padėkojo JAV senatoriams už abiejų partijų paramą Ukrainai ir balsavimą už senatoriaus Lindsey Grahamo parengtą sankcijų įstatymo projektą.
„Tai labai teisingas žingsnis. Kai jį pavyks visiškai įgyvendinti, taika ir garantuotas saugumas neabejotinai taps artimesni“, – pareiškė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidento teigimu, per susitikimą sutarta stiprinti abiejų šalių komandų bendradarbiavimą sankcijų klausimais.
Jis taip pat informavo JAV senatorius apie pasiūlymus dėl karo deeskalacijos, kuriuos ketina aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Sutarėme, kad mūsų komandos glaudžiau bendradarbiaus sankcijų klausimais. Papasakojau senatoriams apie deeskalacijos pasiūlymus, kuriuos aptarsime su JAV prezidentu“, – teigė V. Zelenskis.
Susitikimo metu taip pat aptartas Ukrainos poreikis stiprinti apsaugą nuo balistinių raketų ir artėjančios žiemos keliami iššūkiai.
V. Zelenskis pabrėžė, kad JAV tiekiamos oro gynybos sistemos „Patriot“ šiuo metu yra nepakeičiamos, todėl tolesnė amerikiečių pagalba išlieka itin svarbi siekiant apsaugoti Ukrainos gyventojus nuo Rusijos atakų.
„Yra dalykų, kuriuos galime padaryti kartu su Amerika, kad apsaugotume žmonių gyvybes. Amerikietiškų „Patriot“ sistemų šiuo metu neįmanoma pakeisti, ir kuo daugiau apsaugos nuo balistinių raketų turės Ukraina, tuo mažiau Rusija išdrįs tęsti smūgius ir vilkinti karą“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
ES sprendimas panaikinti sankcijas dviem Rusijos oligarchams sustabdytas dėl Latvijos prieštaravimų
Dėl Latvijos prieštaravimų šiuo metu sustabdytas Europos Sąjungos (ES) valstybių narių sprendimo priėmimas dėl sankcijų Rusijos oligarchams Ališeriui Usmanovui ir Michailui Fridmanui panaikinimo, pranešė Latvijos ministro pirmininko biuras.
„Reuters“ pirmadienį pranešė, kad ES valstybių narių atstovai susitarė panaikinti sankcijas Rusijos oligarchams Ališeriui Usmanovui ir Michailui Fridmanui, įvestas dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, jei nė viena ES šalis tam neprieštaraus.
27 ES valstybių narių diplomatų pasiektas susitarimas panaikinti sankcijas A. Usmanovui ir M. Fridmanui yra platesnio susitarimo trejiems metams pratęsti sankcijas tūkstančiams kitų Rusijos asmenų ir subjektų dalis. Diplomatų teigimu, tai gerokai ilgesnis laikotarpis nei įprasti šešių ar 12 mėnesių pratęsimai.
Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Liga Jermacanė anksčiau sakė, kad šis sprendimas ES lygmeniu dar rengiamas ir daug kas gali pasikeisti. Todėl Užsienio reikalų ministerija iki paskutinės akimirkos nekomentuos Latvijos pozicijos šiuo klausimu.
Daugelio nuostabai, rugsėjo pradžioje Prancūzija prisidėjo prie Slovakijos ir paragino išbraukti A. Usmanovą iš ES juodojo sąrašo. „The Financial Times“ pranešė, kad Prancūzija taip pasielgė siekdama susitarti su Azerbaidžanu dėl kelių Prancūzijos piliečių išlaisvinimo.
Vėliau Liuksemburgas irgi paprašė panaikinti sankcijas M. Fridmanui, pranešė „Reuters“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1230 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 22 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 520 880 karių, iš kurių 1 230 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 364 priešo tankus (+3), 25 374 šarvuotąsias kovos mašinas (+9), 50 184 artilerijos sistemas (+42), 2 151 raketų paleidimo sistemą (+2), 1 663 oro gynybos sistemas (+1), 442 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 720 antžeminių robotų sistemų (+8), 529 134 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 441), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 152 173 transporto priemones ir kuro cisternas (+312), 4 733 specialiosios įrangos vienetus (+4).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rytų Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo du žmonės
Rytų Ukrainoje esančiame Dnipre per Rusijos smūgius žuvo mažiausiai du žmonės, antradienį pranešė vietos pareigūnai.
Tuo metu prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Niujorke, kur siekia apginti Ukrainos poziciją Jungtinėse Tautose (JT).
Jau kelis mėnesius Rusija ir Ukraina intensyvina tolimojo nuotolio smūgius viena kitai. Nukenčia vis daugiau civilinių objektų, įskaitant gamyklas, sandėlius, energetikos ir uostų infrastruktūrą, taip pat laivus Juodojoje jūroje.
„Priešas atakavo keturis regiono rajonus raketomis, dronais ir artilerija“, – 7 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku) tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Oleksandras Hanža.
„Dnipre smarkiai nukentėjo sandėliai ir įmonė. Žuvo du žmonės“, – sakė jis ir pridūrė, kad per išpuolį buvo sužeisti dar šeši asmenys.
„25 metų vyras sunkios būklės išvežtas į ligoninę. Vidutinės būklės į ligoninę išvežti 35, 46 ir 47 metų vyrai bei 51 metų moteris. 57 metų vyras bus gydomas ambulatoriškai“, – sakė gubernatorius.
Pasak pareigūno, taip pat atakuoti pramonės objektai Kryvyj Rihe ir Pavlohrade.
Antradienį Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose, V. Zelenskis turėtų susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis.
Vašingtonas atnaujino diplomatines tarpininkavimo pastangas, kuriomis siekiama sustabdyti karą Ukrainoje.
Rusai smogė trims miestams Dnipropetrovsko srityje, sužeisti mažiausiai trys žmonės
Priešas smogė Dniprui, Kryvyj Rihui ir Pavlohradui, miestuose kilo gaisrai, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Priešas puola Dnipropetrovsko sritį. Rusai vienu metu smogė pramonės objektams trijuose srities miestuose – Dnipre, Kryvyj Rihe ir Pavlohrade“, – sakoma įraše.
Vėliau O. Hanža pateikė papildomos informacijos apie nukentėjusiuosius.
„Per Rusijos ataką Dnipre buvo sužeisti trys žmonės. Medikai teikia nukentėjusiesiems visą būtiną pagalbą“, – parašė jis.
Pirmadienį rusai per dieną beveik 50 kartų puolė keturis Dnipropetrovsko srities rajonus, žuvo vienas žmogus.
Prieš susitikimą su Zelenskiu – svarbus Trumpo ir Macrono pokalbis: štai ką aptarė
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aptarė energetinių paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos idėjas.
Kaip rašo „Reuters“, E. Macrono teigimu, abu lyderiai aptarė iniciatyvas, kuriomis siekiama nustatyti moratoriumą smūgiams energetikos sektoriaus objektams.
Rusijoje liepsnoja naftos perdirbimo gamykla: kilo milžiniškas gaisras
Rugsėjo 22-osios naktį Samaros sritis patyrė dronų ataką, per kurią buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai. Objekte kilo didelis gaisras.
Apie tai, remdamasis OSINT kanalais, praneša „RBC-Ukraina“.
Regiono gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas po vidurnakčio savo „Telegram“ kanale pranešė, kad Samaros srityje paskelbtas bepiločių orlaivių pavojus.
Vėliau rusai socialiniuose tinkluose, veikiausiai remdamiesi kitais V. Fedoriščevo komunikacijos kanalais, pranešė, kad dronai atakavo regioną.
Gubernatorius taip pat paragino Samaros srities gyventojus laikytis saugumo taisyklių, pasitraukti toliau nuo langų ir stiklinių pertvarų bei jokiu būdu niekur neskelbti vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti skrendantys dronai ar oro gynybos sistemų veikimas.
„Regione pakilo didžiulis dūmų stulpas. Apie tai praneša mūsų prenumeratoriai. Informacijos apie padarinius ir nukentėjusiuosius nėra. Laukiame valdžios komentarų“, – rašoma viename iš socialinių tinklų kanalų.
OSINT kanalų paskelbtuose vaizdo įrašuose iš tiesų matyti ne tik didelis gaisro židinys naftos perdirbimo gamykloje, bet ir aukštai į dangų kylantis tirštų juodų dūmų stulpas, nusidriekęs dideliu atstumu į šoną.
Antradienio rytą, 5.37 val., buvo pranešama, kad gaisras vis dar tęsiasi. Įvykio vietoje dirba Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai.
Samaros naftos perdirbimo gamykla – viena didžiausių naftos perdirbimo įmonių Rusijos Samaros srityje. Įmonė perdirba naftą ir dujų kondensatą bei gamina benziną, dyzelinį kurą, žibalą, mazutą ir kitus naftos produktus.
Gamykla yra labai svarbi aprūpinant Rusijos regionus degalais, o jos produkcija taip pat naudojama Rusijos karinei logistikai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Niujorke Trumpas susitiko su Zelenskiu: „Atėjo laikas“
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Niujorke susitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Jų derybos vyks 81-osios Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijos metu.
D. Trumpas pareiškė, kad Ukrainos smūgiai Rusijai taip pat yra „rimtas smūgis dyzelino kainai“.
„Dyzelino kaina gerokai pakilo, bet apie tai dar pakalbėsime“, – sakė su V. Zelenskiu susitikęs JAV prezidentas.
Trumpas: „Atėjo laikas“
„Tiek [Vladimiras] Putinas, tiek Zelenskis nori, kad karas baigtųsi. Atėjo laikas. Žūsta daug žmonių, o jie to nenori“, – sakė D. Trumpas.
Jis taip pat pareiškė, kad mano, kad Ukraina ir Rusija „pasieks susitarimą“.
„Nenoriu pasakyti, koks tai sandoris“, – pridūrė jis.
Zelenskis: tikiuosi, kad karas baigsis iki žiemos
Savo ruožtu, bendraudamas su žurnalistais, Ukrainos išreiškė viltį, kad karas baigsis iki žiemos.
„Tikiu, kad Trumpas mums dėl to padės“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu JAV prezidentas išreiškė norą surengti dar vieną susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
„Mes jau susitikome Aliaskoje. Manau, kad susitiksime dar kartą“, – sakė jis.