Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:47 | Zelenskis: kiekvienas rusų smūgis reiškia daugiau HIMARS sistemų Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad kiekvienas Rusijos pajėgų surengiamas apšaudymas yra argumentas Ukrainai gauti daugiau HIMARS.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo UNIAN.
„Šiandien Rusijos kariuomenė raketine artilerija vėl apšaudė Charkivo Saltovskio rajoną – grynai civilinius objektus. Gyvenamieji pastatai, komerciniai paviljonai, viešasis transportas. Šiuo metu žinomi trys žuvusieji, daugiau kaip dvidešimt žmonių yra sužeisti“, – teigė jis.
Rusijos pajėgos ketvirtadienį taip pat apšaudė Slovjanską ir smogė Kramatroskui.
„Kiekvienas toks Rusijos apšaudymas yra argumentas Ukrainai gauti daugiau HIMARS ir kitų modernių, veiksmingų ginklų. Kiekvienas toks apšaudymas tik sustiprina mūsų troškimą nugalėti okupantus. Neabejotinai taip ir bus“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Anot minėtos naujienų agentūros, JAV Ukrainai jau pristatė 12 HIMARS sistemų, šią savaitę paskelbta, kad bus pristatytos dar keturios. Iš viso JAV ir sąjungininkės Ukrainai yra pažadėjusios pristatyti 20 tokių sistemų.
23:28 | Estijoje nuteisti 3 vyrai, pirkę dronus rusų kariuomenei
Estijoje nuteisti trys vyrai už tai, kad pirko dronus Rusijos kariuomenei, praneša „Kyiv Independent“.
Pasak leidinio, vienas vyras Estijoje Rusijos socialiniame tinkle „Vkontakte“ paskelbė viešą raginimą palaikyti Rusiją, taip pat surengė lėšų rinkimo akciją trims dronams Rusijos kariuomenei įsigyti.
Vėliau jis bandė perduoti dronus Rusijai. Jis buvo sulaikytas.
Kitiems dviem vyrams buvo pateikti kaltinimai dėl pinigų pervedimo dronams įsigyti.
23:12 | Lukašenka: prireikus Rusija gins Baltarusiją kaip savo teritoriją
Prireikus Rusija gintų Baltarusiją taip pat, kaip savo teritoriją, pareiškė Baltarusijos režimo lyderis Aleksandras Lukašenka. Apie tai jis kalbėjo interviu AFP, rašo baltarusių agentūra „Belta“.
Interviu metu jo buvo paklausta, ar Baltarusija siektų savo teritorijoje turėti Rusijos branduolinių ginklų.
„Mums pakanka, kad Rusija turi branduolinių ginklų. Prireikus Rusija pagal sutartį gins Baltarusiją kaip savo teritoriją. Turime tokią sutartį“, – cituojamas jis.
A. Lukašenka yra ištikimas Kremliaus režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis. Rusijai užpuolus Ukrainą, Baltarusijos teritorija ne kartą buvo naudota kariams į Ukrainą įvesti ir Ukrainą atakuoti.
22:58 | Rusai apšaudė du savo kaimus ir nužudė vietos deputatą, o kaltę suvertė Ukrainai
Rusai apšaudė du savo kaimus Belgorodo srityje, apšaudymo metu žuvo vienas iš vietos deputatų, „Kanal 24“ informavo žvalgybos šaltiniai. Per apšaudymą žuvo vienas iš vietos deputatų, o kaltę už tai Rusija suvertė Ukrainai.
Minėto kanalo šaltiniai praneša, kad tai įvyko liepos 20-ąją. Tądien rusai apšaudė Belgorodo srities Žuravliovkos ir Nechotejevkos kaimus.
Dar anksčiau Rusija pranešė, kad visi žmonės iš šių kaimų bus evakuoti. Anot šaltinių, kaimai apšaudyti buvo pradėti netrukus po to, kai okupantai sužinojo, kad juose yra vietos deputatas, 63-erių Nikolajus Degtiarovas.
Pranešama, kad jis dėl patirtų sužalojimų mirė vietoje. Dabar Rusijos žiniasklaida skelbia, kad jį neva nužudė Ukrainos pajėgos.
22:37 | Lukašenkos ciniškas pareiškimas apie Baltarusijos vaidmenį kare
Baltarusijos režimo lyderis Aleksandras Lukašenka patvirtino, kad Baltarusija padeda Rusijai vykdyti agresiją prieš Ukrainą, tačiau ciniškai pareiškė, kad „ne jie žudo žmones“.
Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo interviu AFP, rašo UNIAN.
A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija „nekariauja Ukrainoje nei su technika, nei su žmonėmis“, o visus smūgius Ukrainai iš Baltarusijos teritorijos jis laiko „prevenciniais“.
Baltarusijos diktatorius kartoja jau gerai pažįstamą Kremliaus propagandos naratyvą, kad priešingu atveju NATO pajėgos neva būtų užpuolusios ir Baltarusiją, ir Rusiją.
„Kodėl jie pasienyje dislokavo keturias divizijas? Kodėl pasirinko mus? Norite pasakyti, kad turėjau sėdėti ir laukti, kol raketos nukris ant Baltarusijos žmonių galvų? Ne. Palaikau Rusiją dėl to, kad ji jus perspėjo.
Jei Rusijos kariuomenė būtų praleidusi šią akimirką, jai būtų tekę patirti didžiulį NATO, o ne Ukrainos, smūgį. Dabar kariauja ne Ukraina, o jūs: jūsų samdiniai ir jūsų ginklai. Taigi esate dar agresyvesni už mane“, – kalbėjo A. Lukašenka.
A. Lukašenka yra ištikimas Vladimiro Putino bendražygis.
22:17 | Ankara: Ukraina ir Rusija penktadienį pasirašys susitarimą dėl grūdų gabenimo
Ukraina ir Rusija penktadienį pasirašys susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę ir sudaryti sąlygas grūdų gabenimui per Juodąją jūrą, pranešė Turkijos prezidentūra.
„Grūdų gabenimo susitarimo pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvaus prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), vyks (penktadienį), dalyvaujant Ukrainai ir Rusijai“, – sakė Turkijos prezidento biuras.
Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą blokuoja Rusijos karo laivai, taip pat minų laukai, kuriuos įrengė Kyjivas, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus amfibinio puolimo. Ukrainos uostuose yra užblokuota iki 25 mln. tonų kviečių ir kitų grūdų.
Dėl šios krizės smarkiai šoktelėjo pasaulinės maisto kainos ir milijonai žmonių skurdžiausiose pasaulio šalyse atsidūrė prie bado slenksčio.
Praėjusią savaitę Stambule vykusiose pirmosiose nuo kovo mėnesio tiesioginėse kariaujančių šalių delegacijų derybose, kuriose taip pat dalyvavo Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnai, buvo parengtas pirminis susitarimo dėl išeities iš aklavietės projektas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, jog tikisi, kad bet koks susitarimas apims ir rusiškų grūdų eksporto apribojimų panaikinimą.
Jau penkis mėnesius trunkantis karas vyksta viename derlingiausių Europos regionų, o Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.
Iki karo beveik visi grūdai iš regiono paprastai būdavo išgabenami laivais per Juodąją jūrą.
Prasidėjus karui NATO narė Turkija išlaikė gerus darbinius santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.
21:57 | Kitais metais Rusija gali pradėti didelį puolimą ir bandyti žengti link Odesos
Tikėtina, kad 2023 m. pradžioje Rusija pradės dar vieną didelį puolimą Ukrainoje ir bandys žengti link Odesos, siekdama užimti pietvakarinę pakrantę ir atkirsti šalį nuo Juodosios jūros, rašo „Foreign Policy“, remdamasis Vakarų pareigūnais.
Užėmę Odesos uostą okupantai galėtų suduoti triuškinamą smūgį Ukrainos pajėgoms. Taip pat primenama, kad šiame regione yra gyvybiškai svarbių maisto atsargų.
„Turėtume padaryti viską, ką galime, kad suteiktume jiems (Ukrainai) ne tik įrangos, bet ir žmonių – naujų žmonių, gerai apmokytų žmonių, kad jie bandytų tai atlaikyti“, – pažymėjo vienas pareigūnas.
Vis dėlto kiti minėto portalo kalbinti pareigūnai abejoja, ar Rusijai pavyks užimti Odesą.
„Atsižvelgiant į laiką, kurį Ukraina laimėjo, kad konsoliduotų šią pietinę teritoriją, o kovos tęsiasi toliau į rytus ir šiaurę, rusams bus sunku patekti į Odesą ir ją užimti, ypač turint Vakarų gynybos sistemas, galinčias atgrasyti Rusijos laivyną“, – komentavo buvęs JAV gynybos departamento pareigūnas, o dabar Naujojo Amerikos saugumo centro Europos saugumo ekspertas Jimas Townsendas.
21:23 | Rusijos puolimas 3 regionuose buvo nesėkmingas
Ukrainos kariuomenė praneša, kad ketvirtadienį Rusijos pajėgos Charkivo ir Donecko regionuose vykdė intensyvius apšaudymus, tačiau nesugebėjo įsitvirtinti nei viename regione, nei pietuose, rašo CNN.
Charkive „priešas nesėkmingai bandė puolamaisiais veiksmais prasiveržti Velyki Prohody– Pitomnyk kryptimi“, pranešė kariuomenės generalinis štabas.
Taip pat pranešama, kad dar vienas bandymas pralaužti ukrainiečių linijas palei Luhansko ir Donecko sieną nepavyko.
„Ukrainos kariai atrėmė puolimą Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos – Ivano-Darijivkos kryptimi. Priešas patyrė nuostolių ir atsitraukė“, – sakoma generalinio štabo pranešime.
Slovjansko kryptimi Rusija artilerijos ugnimi apšaudė vietoves į šiaurę nuo miesto.
„Rusai jau 20 dienų nuolat apšaudo miestą. Dėl šiandieninio apšaudymo buvo sužeisti du žmonės“, – Ukrainos televizijai kalbėjo Slovjansko meras Vadimas Liachas.
„Mieste jau du mėnesius netiekiamas vanduo, o 15 proc. gyventojų dėl apšaudymo neturi elektros“, – tęsė jis.
„Mieste liko 22 tūkst. žmonių. Jei apšaudymas suintensyvės, daugiau žmonių norės evakuotis“, – pridūrė V. Liachas.
Ketvirtadienį vėl buvo apšaudomos Bachmuto apylinkės. Pietuose rusai bandė pradėti puolimą palei Mykolajivo ir Chersono sričių sieną, tačiau buvo atremti. Šiame rajone, aplink Andijivką, pastarosiomis dienomis suintensyvėjo mūšiai, tačiau dabartinės pozicijos nepasikeitė.
21:12 | JAV ir JK: Ukrainoje žuvo 15 000 rusų
Maždaug 15 tūkst. rusų žuvo per penkis mėnesius trunkančią invaziją Ukrainoje, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria daug didesnių nuostolių, nei tikėtasi, sakė amerikiečių ir britų žvalgybos vadai.
Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore'as (Ričardas Muras) ketvirtadienį sakė, kad 15 tūkst. žuvusiųjų tikriausiai yra nuosaikus įvertinimas ir žymi V. Putino, kuris tikėjosi greitos pergalės, nesėkmę.
„Tai maždaug tiek pat, kiek jie neteko per 10 metų Afganistane 9-ajame dešimtmetyje“, – sakė jis Aspeno saugumo forume JAV Uoliniuose kalnuose.
„Ir tai nėra vidurinės klasės vaikinai iš Sankt Peterburgo ar Maskvos, – sakė jis. – Tai vargšai vaikinai iš kaimiškųjų Rusijos dalių. Jie yra iš darbininkų miestų Sibire. Tarp jų neproporcingai daug etninių mažumų [atstovų]. Tai patrankų mėsa.“
Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Billas Burnsas (Bilas Bernsas) diena anksčiau toje pačioje konferencijoje sakė JAV žvalgybą apskaičiavus, kad Rusija neteko „apie 15 tūkst.“ karių, o sužeistų rusų karių yra „galbūt dar triskart tiek“.
„Tad gana nemaži nuostoliai. Ukrainiečiai taip pat nukentėjo, turbūt šiek tiek mažiau, bet reikšmingai“, – sakė B. Burnsas.
Ukraina skelbia, kad Rusijos nuostoliai yra daug didesni, ir anksčiau šį mėnesį nurodė, kad žuvo maždaug 36,2 tūkst. rusų karių.
Rusija oficialų aukų skaičių yra paskelbusi tik du kartus, praėjusį kartą – kovo 25-ąją. Tuomet jos nurodytą skaičių – 1 351 – ekspertai laiko itin sumažintu.
20:53 | Lukašenka ragina stabdyti karą Ukrainoje: „Nėra reikalo eiti toliau. Toliau slypi branduolinio karo bedugnė“
Baltarusijos režimo lyderis Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, Ukraina ir Vakarai turi susitarti ir sustabdyti konfliktą Ukrainoje, kad išvengtų „branduolinio karo bedugnės“, rašo „The Moscow Times“. A. Lukašenka taip pat reikalavo, kad Kyjivas priimtų Maskvos keliamas sąlygas.
Šiuos klausimus A. Lukašenka aptarė interviu AFP.
„Turime sustoti, susitarti, užbaigti šią netvarką, operaciją ir karą Ukrainoje“, – cituojamas A. Lukašenka.
„Nėra reikalo eiti toliau. Toliau slypi branduolinio karo bedugnė. Nereikia ten eiti“, – tęsė A. Lukašenka.
Save pats prezidentu pasiskelbęs A. Lukašenka yra ištikimas Kremliaus režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis. Interviu metu jis apkaltino Vakarus siekiant konflikto su Rusija ir provokuojant karą Ukrainoje.
Plačiau apie tai kviečiame skaityti tv3.lt straipsnyje.
20:34 | Guterresas turėtų vykti į Stambulą
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį vyks į Stambulą, kur JT ir Turkijos pareigūnai sieks raštiško bendro susitarimo su Rusija ir Ukraina, kad būtų atnaujintas Ukrainos grūdų eksportas į Juodąją jūrą, praneša „Reuters“.
Rusija blokuoja Ukrainos uostus Juodojoje jūroje. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų, todėl dėl uostų blokavimo iškilo pasaulinės maisto krizės pavojus.
20:05 | JAV generolas: Rusija nesunaikino HIMARS sistemų
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto vadovas Markas Milley CNN paneigė gandus, kad Rusijos pajėgos esą sunaikino Ukrainai perduotas HIMARS raketų sistemas.
„Iki šiol HIMARS, kuriuos pateikėme jiems.... šių sistemų rusai nesunaikino“, – sakė jis.
Anot jo, Ukraina efektyviai naudoja JAV atsiųstas sistemas.
„Ukrainiečiai efektyviai naudoja šiuos HIMARS prieš Rusijos valdymo ir kontrolės mazgus, jų logistikos tinklus, jų lauko artileriją ir aviaciją, kad surastų taikinius ir daugelį kitų taikinių“, – teigė jis.
19:49 | Žiniasklaida: kare Ukrainoje atsisakė dalyvauti beveik 2 tūkst. rusų
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, mažiausiai 1793 Rusijos kariai atsisakė kariauti prieš Ukrainą, remdamasi rusų žiniasklaida praneša „Meduza“.
Teigiama, kad buvo paskelbta informacija apie 1559 kariauti atsisakiusius karius, o likusieji – bent 234 žmonės – yra prievarta laikomi Luhansko srityje.
Pasak artimųjų, kariai yra laikomi rūsiuose ir kitose uždarose bei saugomose patalpose, jie yra įtikinėjami grįžti į frontą.
Vieno iš laikomų rusų motina Fatima Goršenina pasakojo, kad vieną iš vietų, kur buvo laikomi kariai, saugojo privačios karinės organizacijos darbuotojai.
„Kai vaikinai buvo atvežti į Bryanką, paskambinome į dalinį, kuopos vadui, bazės vadui. Paklausiau, ką jie ketina daryti, kodėl jų neišveža. Man buvo pasakyta, kad yra naujas „atsisakančiųjų“ centras. Su jais vyksta pokalbiai. Jie sakė, kad nelaikys jų ten ilgiau nei dvi savaites: jei jų neįtikins tęsti tarnybos, jie bus perkelti į bazę ir jų sutartis bus nutraukta. Tačiau to neįvyko“, – pasakojo moteris.
Šiuo metu ji nežino, kur yra jos sūnus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą Ukrainoje likviduota 100 Rusijos okupantų. Skaičiuojama, kad Rusija iš viso neteko 38 850 karių.
18:59 | Medvedevas aiškina, kad karo veiksmai Ukrainoje turėtų būti plečiami
Buvęs Rusijos prezidentas, šalies saugumo tarybos vadovas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad karo veiksmai Ukrainoje turėtų būti „išplėsti“.
Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį susitikimo su Ukrainos pabėgėliais metu, praneša rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Kalbėdamas su pabėgėliais jis patikino, kad „specialioji operacija“ bus „baigta“ ir kad Ukrainos kariai turėtų būti patraukti „ne tik nuo Donecko, bet ir plačiau“.
„Ukrainos karius reikia perkelti ne tik nuo Donecko, bet ir toliau. Ir ne tik iš Donecko. Dabar turime judėti plačiau. Toliau“, – kalbėjo jis.
Susitikimo metu D. Medvedevas taip pat pažadėjo „patogų ir taikų“ gyvenimą Donbase bei ukrainiečius ir rusus ciniškai pavadino „viena tauta“.
18:39 | Britų slaptosios žvalgybos tarnybos vadovas: Rusija netrukus išsikvėps
Tikėtina, kad Rusijos kariuomenė artimiausiomis savaitėmis Ukrainoje pradės tam tikrą operatyvinę pauzę, suteikdama Kyjivui galimybę surengti atsakomąjį smūgį, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos vadovas Richard Moore, rašo „The Guardian“.
„Manau, kad jie netrukus išsikvėps. Mūsų vertinimu, per kelias ateinančias savaites rusams bus vis sunkiau tiekti žmogiškąją jėgą“, – teigė jis.
„Jie turės kažkokiu būdu padaryti pauzę, o tai suteiks ukrainiečiams galimybių smogti atsakomąjį smūgį“, – kalbėjo R. Moore.
18:01 | Lavrovas: Rusija „apsvarstys“ Vengrijos prašymą parduoti daugiau dujų
Maskva „apsvarstys“ Budapešto prašymą šiais metais parduoti daugiau dujų, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Šiandien mūsų kolegos išreiškė Vengrijos vyriausybės susidomėjimą nauju gamtinių dujų pirkimu šiais metais. Šis prašymas bus... apsvarstytas“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją su Maskvoje viešinčiu vengrų užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto (Pėteriu Sijartu).
„Labai vertinu mūsų santykius. Šiandieninės mūsų diskusijos patvirtina, kad jie yra ilgalaikiai ir strateginiai. Ir mes juos plėtosime visais įmanomais būdais“, – sakė S. Lavrovas.
Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ anksčiau ketvirtadienį pranešė apie iš anksto neskelbtą P. Szijjarto vizitą į Rusijos sostinę savo šalies vardu aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų.
„Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų prie ilgalaikių sutarčių numatytų kiekių“, – teigiama „Fidesz“ pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.
Remiantis Vengrijos gamtinių dujų vamzdynų operatoriaus FGSZ duomenimis, šis kiekis sudaro apie 6,7 proc. 2020 metais Vengrijos suvartotų gamtinių dujų.
Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – artimiausias Kremliui Europos Sąjungos lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį, – pasmerkė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas ir pareiškė, kad Europa „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.
Birželio mėnesį, po kelias savaites trukusio Vengrijos priešinimosi, 27 narių ES oficialiai paskelbė rusiškos naftos importo draudimą, galiausiai nusileidusi V. Orbano reikalavimui taikyti išimtį naftotiekiu tiekiamai rusiškai naftai.
Trečiadienį Europos Komisija paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.
Praėjusią savaitę smarkiai nuo rusiškos naftos ir dujų priklausomos Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių.
Vengrija neturi daug vietinių energijos šaltinių. Šiuo metu šalis 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų importuoja iš Rusijos.
Be kita ko, vengrų vyriausybė nusprendė, kad žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus.
Vengrijoje infliacija pastaraisiais mėnesiais pirmą kartą per dvi dešimtis metų pasiekė dviženklį skaičių, nepaisant ministro pirmininko V. Orbano nustatytų kainų „lubų“.
17:02 | Žuvusiųjų Charkive padaugėjo iki 3
Žuvusiųjų per ketvirtadienio išpuolį Charkive skaičius išaugo iki trijų, praneša UNIAN. Dar 23 žmonės buvo sužeisti.
Okupantai ketvirtadienį nusitaikė į viešojo transporto stotelę netoli turgaus ir į gyvenamąjį namą.
16:55 | Paskelbta melaginga informacija apie Zelenskio sveikatą
Rusija ketvirtadienį paskleidė dar vieną tikrovės neatitinkantį gandą, neva Volodymyras Zelenskis atsidūrė reanimacijoje, rašo UNIAN. Pats V. Zelenskis sureagavo į klaidingą informaciją ir paskelbė vaizdo įrašą savo „Instagram“ paskyroje.
„Šiandien Rusija pradėjo dar vieną klastotę, kad valstybė neva nėra vadovaujama prezidento V. Zelenskio, nes jis yra ligoninėje, tiksliau – reanimacijoje dėl sunkios būklės, sunkios sveikatos būklės. Taigi – esu kabinete“, – vaizdo įraše sakė jis.
V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad dar niekada nesijautė „toks stiprus, kaip dabar“.
Ketvirtadienį Ukrainos radijo grupė „TAVR Media“ patyrė kibernetinę ataką. Jos metu eteryje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie V. Zelenskio sveikatą.
16:26 | Ukraina atskleidė Baltarusijos galimybes pulti šalį
Baltarusijos pajėgos, kurios išsidėsčiusios pasienyje su Ukraina, nekelia įsiveržimo grėsmės, pažymima Ukrainos žvalgybos ataskaitoje. Tačiau manoma, kad A. Lukašenkos režimas gali tuos dalinius naudoti diversijoms rengti ir žvalgybai.
„Grėsmė šiuo atveju gali būti tik viena, kad iš Baltarusijos teritorijos gali veikti diversinės-žvalgybinės grupės mūsų šiaurinėse srityse. Tai ir žvalgyba, ir galimos diversijos“, – UNIAN cituojamas Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.
Jo teigimu, Ukrainos kariuomenė stebi Baltarusijos kariuomenės veiksmus, kad būtų pasiruošusi galimam įsiveržimui. Pažymima, kad šiuo metu nėra požymių, kad būtų ruošiama puolamoji grupė.
V. Skibickis taip pat paaiškino, kad Baltarusijos oro uostuose išlieka dalis Rusijos karinės technikos, įskaitant aviaciją. Dėl to čia išlieka grėsmė Ukrainai smūgiais iš oro.
Baltarusijos gynybos ministerija pratęsė karines pratybas iki liepos 31-osios, skelbiama „Belaruskij Gajun“. Išsamią Baltarusijoje vykstančių karinių manevrų analizę atliekantys duomenų analitikai pažymi, kad Baltarusijos kariuomenė per pastaruosius mėnesius tapo geriau pasiruošusi gynybiniams veiksmams, tačiau vis dar nėra pasirengusi plataus masto puolimo veiksmams. Ypač dėl tos priežasties, kad Baltarusijos kariuomenė neturi realios karo veiksmų patirties.
16:15 | Ukraina kartoja: karas baigsis tik mūsų sąlygomis – Rusija turi palikti visą Ukrainos teritoriją
Rusijos ir Ukrainos karas gali baigtis tik Ukrainos sąlygomis, o tai reiškia, kad okupantai turi palikti visą Ukrainos teritoriją, pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailo Podoliakas, rašo UNIAN.
„Rusijos karas Ukrainoje gali baigtis tik Ukrainos sąlygomis. Tai reiškia, kad Rusija turi palikti visą Ukrainos teritoriją. Visa Ukrainos teritorija turi būti ukrainietiška ir tik ukrainietiška“, – sakė jis.
Anot jo, jokie pseudoreferendumai okupuotose teritorijose nesustabdys karinių veiksmų.
„Bet kokie fiktyvūs referendumai ar bet kokie kiti teisiniai formatai, kuriuos Rusija gali pasiūlyti šiose teritorijose, neturi jokios prasmės. Šiandien visi supranta ir supras, kad tai yra paprasčiausia svetimos teritorijos aneksija. Todėl karas tęsis tol, kol šios teritorijos bus išlaisvintos, ir niekas jų niekada nepripažins rusiškomis“, – kalbėjo M. Podoliakas.
15:03 | „Bloomberg“: Rusija ruošiasi aneksuoti užimtą Ukrainos dalį iki rugsėjo
„Kremlius skuba surengti referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose, kad suteiktų Vladimirui Putinui formalų pagrindą įtraukti jas į Rusijos Federaciją jau rugsėjį“, – rašoma naujienų agentūros pranešime, remiantis savo šaltiniais Kremliuje.
Trijų „Bloomberg“ šaltinių duomenimis, okupantai ruošiasi surengti balsavimą tuose rajonuose, kurie šiuo metu yra kontroliuojami Rusijos kariuomenės dalinių, ir bet kuriuose kituose, kurie galėtų būti užgrobti artimiausiomis savaitėmis.
Tikslas yra surengti referendumus dėl jų aneksijos iki rugsėjo 15-osios. Kremliuje tikimasi, kad aneksavus žemes pavyktų įtikinti vidaus auditoriją progresu ir parodyti pasauliui, kad teritoriniai Rusijos klausimai negali būti aptariami jokiais būdais būsimose taikos derybose.
13:55 | Smūgis buvo tikslus: rusai priversti sukti galvas, ką daryti su strategiškai svarbiu tiltu
Rusijos okupuotame Chersone rusų kariai susidūrė su aprūpinimo problemomis dėl ukrainiečių apšaudyto Antonovskio tilto.
Ukrainiečių atstovas Chersono administracijoje Serhijus Hlanis pareiškė, kad rusai šioje vietoje neturi tinkamų specialistų, kad suremontuotų apšaudytą tiltą.
Nepaisant to, kad tiltas per antradienio ir trečiadienio apšaudymus nebuvo sugriautas, jam buvo padaryta tokia žala, kad sunkvežimiams važiuoti tapo pavojinga.
„Maža to, Antonovskio tilto remontui trūksta specialistų. Visi vietos profesionalai išvykę. Ieškos ko nors Kryme. <...> Reiktų įvertinti ir Ukrainos kariuomenės juvelyrinį darbą – lengvieji automobiliai gali tiltu pravažiuoti, o ginkluotė ir rusų karinė technika – ne“, – pažymėjo S. Hlanis.
Britų žvalgyba trečiadienio ataskaitoje pažymėjo, kad Antonovskio tiltas Chersone gali tapti lemiamu kovos veiksmų šiame regione momentu. Todėl netrukus galima tikėtis Ukrainos pajėgų kontrpuolimo Chersono kryptimi.
13:32 | Turkija optimistiškai vertina tikimybę susitarti su Rusija dėl grūdų
Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė „optimistiškai“ vertinantis tikimybę greitai pasiekti susitarimą, kuris išsklaidytų Rusijos būgštavimus ir leistų atnaujinti ukrainietiškų grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą.
Mevlutas Cavusoglu tai pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kiek anksčiau iškėlus netikėtą naują sąlygą grūdų eksportui iš Ukrainos atblokuoti.
Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą blokuoja Rusijos karo laivai, taip pat minų laukai, kuriuos įrengė Kyjivas, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus amfibinio puolimo. Ukrainos uostuose yra užblokuota iki 25 mln. tonų kviečių ir kitų grūdų.
Dėl šios krizės smarkiai šoktelėjo pasaulinės maisto kainos ir milijonai žmonių skurdžiausiose pasaulio šalyse atsidūrė prie bado slenksčio.
13:11 | JAV žvalgyba suskaičiavo, kiek karių nuo vasario neteko rusai
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Williamo Burnso teigimu, JAV apskaičiavo, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 15 000 karių, o maždaug triskart daugiau buvo sužeisti.
„Naujausiais JAV žvalgybos bendruomenės skaičiavimais, žuvo apie 15 000, o sužeistųjų – maždaug tris kartus daugiau“, – saugumo forume Aspene, JAV, sakė W. Burnsas.
Jis taip pat pripažino dideles ukrainiečių netektis, tačiau tvirtino, kad jos, tikėtina, yra mažesnės, nors konkretaus skaičiaus nepateikė.
„Ir ukrainiečiai taip pat nukentėjo – tikriausiai šiek tiek mažiau, bet vis tiek, žinote, tai dideli nuostoliai“, – pridūrė CŽV direktorius.
Nei Ukraina, nei Rusija nepateikia tikslaus savo žuvusių ir sužeistų karių skaičiaus.
12:43 | Sprogimų Charkive aukų skaičius toliau auga
Rytinio išpuolio Charkive sužeistųjų skaičius išaugo iki 21 žmogaus, paskelbė miesto meras I. Terechovas.
„Šiuo metu sužeistas 21 žmogus, du žmonės žuvo. Paskutines dvi dienas matome, kad Rusijos agresoriai savo sviediniais smogia minioms žmonių ir tuo metu, kai žmonės eina į darbą“, – Ukrainos televizijai sakė I. Terechovas.
12:35 | ES patvirtino papildomas sankcijas Maskvai už invaziją Ukrainoje
Europos Sąjunga ketvirtadienį patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad „sustiprintos, pratęstos ES sankcijos Kremliui“ siunčia „Maskvai stiprų signalą: mes toliau darysime didelį spaudimą, kiek to reikės“.
Sankcijų detalės dar nėra aiškios, nes jos dar nebuvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.
12:10 | Vokietija griežtai sureagavo į naujausią Lavrovo grasinimą
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas apie tariamą geografinį karo prieš Ukrainą uždavinių išplėtimą yra propaganda.
Ministrės teigimu, nuo pat įsiveržimo į Ukrainą pradžios, Rusija vis keičia savo inicijuoto karo pretekstą ir S. Lavrovo žodžiai yra tik „nauja propaganda iš Rusijos pusės“.
„... Dabar jie tvirtina, kad taip yra dėl karinės paramos (Vakarų paramos Ukrainai – red. past.). Bet Kyjivą ir kitas Ukrainos dalis jie atakavo ir anksčiau“, – interviu Vokietijos transliuotojui DW sakė A. Baerbock.
Taip pat A. Baerbock patikino, kad Vokietija „palaikys Ukrainą ne tik solidariai, ne tik kasdien akcentuodama, kad tai esminis Rusijos tarptautinės teisės pažeidimas, bet ir karine parama, kad [Ukraina] galėtų apsiginti savo šalį, savo teritoriją“.
11:39 | Aukų skaičius Charkive išaugo iki dviejų žuvusių ir 19 sužeistų
Pasak regiono gubernatoriaus Oleho Synehubovo, per išpuolį Charkive žuvo mažiausiai du žmonės, o dar 19 buvo sužeista. Tarp sužeistųjų yra vienas vaikas, o keturių žmonių būklė sunki.
„Rusijos priešas atakuoja tik miestų gatves, prekybos paviljonus ir gyvenamąją infrastruktūrą. Nukentėjo gyvenamasis namas, kuriame buvo privatus odontologijos kabinetas. Patalpose žmonių nebuvo. Charkivo gyventojų prašoma būti itin atsargiems, priešas chaotiškai ir žiauriai šaudo į miestą“ – „Telegram“ rašė O. Synehubovas.
11:12 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 38 850 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 221 lėktuvą, 188 sraigtasparnius, 1704 tankus, 3912 šarvuočių, 859 artilerijos pabūklus, 251 raketų sistemą, 15 laivų, 2781 mašiną, 710 bepiločių orlaivių, 113 priešraketinės gynybos sistemų, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 72 specialiosios įrangos vienetus bei 167 sparnuotąsias raketas.
10:25 | Ukraina skelbia smogusi dviem rusų vadovybės postams
Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša sudavusios sėkmingą smūgį Rusijos kariams ir technikai šalies pietuose.
Kaip skelbiama naujausiame operacinės vadovybės „Pietūs“ pranešime, per dieną Ukrainos aviacija surengė 10 smūgių: tris iš jų – iš sraigtasparnių ir septynis – iš bombonešių ir naikintuvų.
Penki smūgiai nutaikyti į Rusijos įtvirtinimus, tris kartus – į karius ir techniką Chersono srityje, du kartus – į amunicijos sandėlius Mykolajivo ir Chersono srityse.
Kaip skelbia OV „Pietūs“, per dieną Ukrainos „raketų ir artilerijos padaliniai atliko daugiau nei 200 ugnies misijų“, per kurias pavyko nukauti 111 rusų karių, haubicą „Msta-B“, du savaeigės artilerijos ir minosvaidžių pabūklus „Nona-S“, bepilotį orlaivį, 13 šarvuočių ir kitų transporto priemonių.
Taip pat „patvirtinta, kad buvo sunaikintas vadovybės ir vadovybės bei stebėjimo postas, dar šeši šaudmenų sandėliai Chersono, Berislavo ir Kachovo srityse.
09:56 | Charkivą sukrėtė galingi sprogimai
Charkivo karinės administracijos vadas Olehas Synehubovas praneša, kad ketvirtadienį miestas smarkiai apšaudomas.
„Rusai puola Charkivą. Gyventojų dėmesiui: būkite slėptuvėse, be reikalo neikite į gatves, neignoruokite pavojaus sirenų!“ – „Telegram“ rašė O. Synehubovas.
„Viena tankiausiai apgyvendintų miesto vietovių apšaudoma. Likite slėptuvėse!“ – taip pat „Telegram“ rašė Charkivo meras Igoris Terechovas.
Pirminiais Regioninio greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, per apšaudymą buvo sužeista 17 žmonių.
09:43 | Rusijos pajėgos nusitaikė į antrąją pagal dydį Ukrainos jėgainę
Rusijos kariuomenės daliniai pamažu artėja prie Vuhlehirskos jėgainės, skelbia britų žvalgyba. Ukrainos kariuomenė pažymi, kad buvo puolimo bandymų, tačiau jie atremti, o rusai atstumti atgal.
Rusijos ir prokremliškų separatistų pajėgos tęsia nedidelio masto išpuolius Donbase ir artėja prie antros didžiausios jėgainės Ukrainoje Vuhlehirskos, nutolusios už 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo Donecko.
Britai pažymi, kad Rusijos pajėgų taktika pasižymi kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūros užgrobimo prioritetizavimu.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 21 July 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) July 21, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/NFKXJWZWAx
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/ZDvUxLsr34
„Ukrinform“ pažymima, kad puolimas Vuhlehirskos kryptimi buvo, tačiau Ukrainos kariuomenės štabo ketvirtadienio ryto duomenimis – jis buvo atremtas, o Rusijos kariai buvo priversti trauktis.
09:17 | JAV pažadėjo pasipriešinti bet kokiems tolimesniems Rusijos bandymams aneksuoti Ukrainos teritorijas
„Vėlgi, aiškiai sakėme, kad aneksija jėga būtų šiurkštus Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas, ir mes neleisime, kad tai nebūtų užginčyta. Neleisime, kad tai liktų nenubausta“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as.
JAV pareigūnai antradienį sakė matantys ženklų, kad Rusija ruošiasi oficialiai aneksuoti teritoriją, kurią užgrobė Ukrainoje.
08:42 | Smarkiai apšaudomas Mykolajivas
Mykolajivo meras Oleksandras Sienkovyčius per „Telegram“ pranešė, kad mieste, kurį dar kartą atakuoja Rusijos pajėgos, girdėti sprogimai.
„Mykolajive nugriaudėjo galingi sprogimai. Mieste vėl vyksta didžiuliai apšaudymai“, – rašė meras.
Oro pavojaus signalas Mykolajive nuskambėjo netrukus po 3:00 val. ir truko 40 minučių.
08:12 | Rusija atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“
Vokietijos leidinys DW skelbia, kad Rusija ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“, kuris nuo liepos 11 dienos neveikė dėl techninės profilaktikos.
Europa buvo susirūpinusi, ar Maskva nuspręs atnaujinti dujų tiekimą žadėtąją liepos 21-ąją.
Pasak dujotiekio operatoriaus, dujotiekis „Nord Stream 1“ vėl atidarytas, kaip planuota ankstų ketvirtadienio rytą, po to, kai 10 dienų buvo uždarytas kasmetiniams planiniams techninės priežiūros darbams.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ ketvirtadienį pranešė, kad pumpuojamas dujų srautas sudaro tik apie 30 proc. šio vamzdyno pajėgumų, per „Twitter“ parašė Vokietijos dujotiekių priežiūros tarnybos vadovas Klausas Muelleris.
07:53 | Europa su nerimu laukia, ar bus atnaujintas rusiškų dujų tiekimas Vokietijai
Europa su nerimu laukia, kada ketvirtadienį, pasibaigus suplanuotiems itin svarbaus vamzdyno techninės priežiūros darbams, bus atnaujintas rusiškų dujų tiekimas, nuo jų itin priklausomai Vokietijai kaltinant Kremlių, kad šis naudoja energiją kaip „ginklą“.
Eksporto dujotiekio „Nord Stream“ darbas po dešimt dienų trukusių kasmetinių techninės priežiūros darbų turėtų būti atnaujintas 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku. Tačiau Vokietija baiminasi, kad Rusija pasinaudos proga ir visiškai ar beveik visiškai užsuks dujotiekio čiaupus, nugramzdindama žemyną į energetikos krizę.
Dujotiekio darbas turėtų būti atnaujintas tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiausiai per kelerius metus įtampai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
„Maskva nevengia naudoti grūdų ir energijos tiekimo kaip ginklo“, – šią savaitę žurnalistams sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, turėdamas omenyje kaltinimus Maskvai sąmoningai blokuojant maisto produktų eksportą iš Ukrainos.
„Turime ryžtingai gintis“, – sakė jis.
Tačiau tebesitęsianti priklausomybė nuo rusiškų dujų kartu su aiškiai neigiamais signalais iš Maskvos turėtų padidinti spaudimą didžiausiai Europos ekonomikai.
07:23 | ISW: Kulminacija Donbase – netrukus
JAV įsikūręs Karo studijų centras (ISW) savo naujausioje ataskaitoje teigia, kad šiuo metu vykstantis Rusijos puolimas Donecko srityje rusams gali suteikti ribotą pažangą nuo greitkelio E40 ir baigtis Slovjansko ar Bachmuto okupacija
Tiesa, anot ISW, Rusijos kariai per pastarąsias kelias savaites nepadarė reikšmingos pažangos Slovjansko kryptimi ir toliau mažina savo puolamąją kovinę galią vietiniuose mūšiuose dėl mažų ir santykinai nereikšmingų gyvenviečių visoje Donecko srityje. Visų pirma, Rusijos kariuomenė, užėmusi Lysyčanską, bandė įsitvirtinti Severske, tačiau iki liepos 20 d. dar nesugebėjo to padaryti.
Taip pat ataskaitoje pažymima, kad rusų okupantai nesugebėjo pradėti tiesioginių atakų prieš Bachmutą ir iš esmės buvo įstrigę kovose dėl mažų gyvenviečių į rytus ir pietus nuo jo. Pastangos žengti į priekį Slovjanske nutrūko ir keletą savaičių nebuvo pasiekta jokios reikšmingos pažangos.
„Po trumpos operacinės pauzės atnaujintas aktyvus okupantų puolimas dar nepadarė reikšmingos pažangos, nors gali būti, kad pajėgų atkūrimas artimiausiomis dienomis gali atnešti ribotą sėkmę. Rusijos kariai dabar gana sunkiai juda retai apgyvendintose ir atvirose teritorijose“, – pabrėžė ISW.
Kaip prognozuoja ISW, Rusijos pajėgos arčiau greitkelio E40 aplink Slovjanską ir Bachmutą netrukus susidurs su reljefu, kuris bus daug palankesnis Ukrainos gynėjams.
„Taip yra dėl gyventojų tankumo ir šių teritorijų išsivystymo. Todėl dabartinis Rusijos puolimas Donbase artimiausiomis savaitėmis greičiausiai pasieks kulminaciją“, – prognozuoja analitikai.
06:43 | JAV generolas: Ukrainos Donbaso regionas dar nėra „prarastas“ Rusijos pajėgoms
Ukrainos Donbaso regionas dar „neprarastas“ Rusijos pajėgoms, per spaudos konferenciją Pentagone po virtualaus Ukrainos kontaktinės grupės susitikimo sakė Jungtinio štabo vadų pirmininkas generolas Markas Milley.
„Esmė ta, kad kaina yra labai didelė, pelnas labai mažas, Luhanske, Donbaso regione, vyksta slegiantis išsekimo karas, – trečiadienį sakė Milley. – Atsakant į klausimą „ar Donbasas prarastas“, ne, jis dar neprarastas. Ukrainiečiai verčia rusus mokėti už kiekvieną įgytos teritorijos colį“.
„Teritorijos pasikeitimas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos pajėgų Donbaso regione matuojamas šimtais metrų. Kai kuriomis dienomis iš rusų galite išmušti kilometrą ar du, bet ne daugiau“, – pridūrė M. Milley.
06:16 | ES žada papildomą pagalbą
Europos Sąjunga suteiks 500 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai, praneša „Kyiv Independent“.
Pasak ES užsienio reikalų vadovo Josepo Borrellio, penktoji paramos dalis bus skirta „toliau paremti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“. Jis pabrėžė, kad ES tebėra „koncentruota ir tvirta“ remdama Ukrainą.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Kyjivas trečiadienį paragino savo sąjungininkus taikyti Rusijai daugiau sankcijų ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, Maskva pareiškus, kad jos kariniai tikslai kaimyninėje šalyje plečiasi.
► Rusija trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.
► Per Ukrainos pajėgų smūgius buvo smarkiai apgadintas tiltas, kuris yra svarbus aprūpinant Rusijos karius Pietų Ukrainoje, trečiadienį pranešė Maskvos primestos regiono administracijos atstovas.
► Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.
► Dar šešios savaeigės haubicos „Caesar“, kurias Kyjivui birželį pažadėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, jau gabenamos į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, antradienį pranešė prancūzų užsienio reikalų ministrė.
► Ukrainos gynybos ministras paprašė Vakarų šalių smarkiai padidinti tiksliai nutaikomų salvinės raketų ugnies sistemų ir vadino šiuos ginklus „iš pagrindų keičiančiais padėtį“ bei atveriančiais galimybę surengti kontrpuolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.
► Jungtinės Valstijos apkaltino Rusiją planuojant aneksuoti papildomų Ukrainos teritorijų.
