Seimo narių gretas papildys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininko pavaduotojas, Šalčininkų rajono meras Leonardas Talmontas. Ekspertai prabilo apie politiškai apleistą regioną.
Baimės faktorius
Gavęs 77,81 proc. rinkėjų balsų, L. Talmontas laimėjoVilniaus ir Šalčininkų rinkimų apygardoje vykusius naujus rinkimus į Seimą.
LLRA kandidatai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose be jokios konkurencijos viešpatauja jau daugelį metų. Politikos apžvalgininko Vidmanto Valiušaičio nuomone, tokia padėtis susidarė todėl, kad Lietuvos politinės partijos ir šalies valdžia apleido šį regioną. „Kodėl tos pačios lenkų tautybės asmenys negali balotiruotis kaip kitų partijų nariai ir sudaryti konkurencijos? Kodėl partijos savo programose neskiria jokio dėmesio šiam regionui? Juk ten nėra nei kokios nors autonomijos, nei nieko panašaus“, – "Žinių radijo eteryje"stebėjosi apžvalgininkas.
Pasak apžvalgininko, šalyje dar bendrai nesuvokiama, jog Vilniaus kraštas yra toks pat Lietuvos regionas, kaip Aukštaitija ar Žemaitija.Anot jo, būtent šiame krašte turėtų dirbti geriausi mokytojai ir švietimo darbuotojai. V. Valiušaitis teigė, jog save gerbiantis Vilniaus krašto lietuvis turėtų mokėti lenkiškai ir taip neprarasti ryšios su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu. Kartu, Vilnijos lenkai, pasak komentatoriaus, turėtų puikiai mokėti lietuvių kalbą ir jaustis Lietuvos piliečiais, o ne būti apsitvėrę apkasais.
Jam pritariantis visuomenininkas Ryszardas Maceikianecas teigė, kad Vilniaus krašte yra įvykdyta vidinė okupacija. „Daugelis žmonių jaučiasi įbauginti, nes yra priklausomi nuo valdžios, kuri rajonuose sėdi nuo sovietų laikų. Bijo netekti darbo ir panašiai“, – kalbėjo jis.
R. Maceikianecas pripažino, kad įtakos turėjo ne tik KT sprendimas, bet ir ankstesni kai kurių Lietuvos politikų pasisakymai, bendra šalies politinio elito pozicija „lenkų klausimu“. Pasak jo, nors krašte nėra paskelbta kokia nors autonomija, nėra ypatingos statuso, lietuviškoms partijoms ir valdžiai daug priimtiniau susitarti su ta pačia LLRA, nei konkuruoti su pastarąja dėl įtakos. Tai, anot jo, turi rimtų padarinių Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojams, nes be konkurencijos visada išrenkami LLRA politikai gali nelabai rūpintis kam nors iš tiesų patikti.
Kuomet vienai ar kitai koalicinei partijų kombinacijai prireikia kelių balsų Vilniaus mieste, akys taip pat dažnai nukrypsta į LLRA.
R. Maceikianecas pritarė minčiai, kad, norint pakeisti padėtį, būtina ir rinkimų sistemos, ir administracinio suskirstymo ir savivaldos reforma šalyje.
V. Valiušaitis taip pat stebėjosi - kodėl minėtas regionas tapo vieta, kur neveikia šalies rinkimų įstatymai, nuolat masiškai pažeidinėjama teisinė tvarka, visi tai žino ir niekas nevyksta. „Sunku pasakyti - ar tai taip sunku užfiksuoti? Juk neįleidžiami stebėtojai, visada daugiau žmonių, nei kitur Lietuvoje, balsuoja iš anksto. Vyriausioji rinkiminė komiaijs visada gauna daugybę skundų, bet nieko nesiima", - stebėjosi jis.
Kremliaus dėmesys
Ekspertai pabrėžė, kad prieš šiuos rinkimus mobilizuoti LLRA rinkėjus padėjo ne tik administracinių resursų naudojimas, Voldemaro Tomaševskio dalyvavimas prezidento rinkimuose, bet ir naujausias Konstitucinio Teismo išaiškinimas, pagal kurį rašyti pasuose pavardes ne lietuviškais rašmenimis galima tik pašalinėse skiltyse.Dar anksčiau mobilizuotis LLRA elektoratui yra padėję europarlamentaro Vytauto Landsbergio raginimai išnaudoti "istorinę galimybę", neva susidariusią Vilniaus raj. dėl didelio lietuvių naujakutių skaičiaus, ir laimėti prieš LLRA. Pastarosios politikai sėkmingai išnaudojo tai propagandai, nurodydami neva egzistuojančią asimiliacijos grėsmę.
Nors žiniasklaida daugiausia praneša apie pasipiktinimą Lenkijoje, kurį sukėlė Lietuvos KT verdiktas dėl pavardžių rašybos, yra ženklų, liudijančių, jog LLRA gali būti globojama ne tik Varšuvos.
Rugsėjį vykusiame penkiolikos metų LLRA sukakties minėjime iš Lenkijos ambasados dalyvavo tik vyriausiasis patarėjas, o Rusijos diplomatiniam korpusui atstovavo pats ambasadorius, pirmasis ir antrasis sekretoriai. Šie svečiai, o ne Lenkijos Seimo ir Senato deputatai buvo dėmesio centre ir susilaukė išskirtinio Vilniaus rajono vadovų dėmesio.
Dar anksčiau Rusijos Federacijos ambasada surengė antigruzinišką parodą, kuri vyko Vilniuje įsikūrusiuose Lenkų namuose. LLRA lyderiai Rusijos ir Gruzijos konflikte atvirai palaikė Maskvos pusę.
*****
Antra Vilniaus ir Šalčininkų rinkimų apygardoje vykusiuose rinkimuose liko Darbo partijos iškelta kandidatė Alina Gorevaja, už ją atiduota 7,04 proc. balsų.
Šiuose rinkimuose dalyvavo 18 474, arba 42,81 proc., rinkėjų, negaliojančių biuletenių rasta 456 (2,47 proc.).
Rinkimai vyko todėl, kad LLRA lyderis, Seimo narys Voldemaras Tomaševskis vasarą sėkmingai dalyvavo Europos parlamento rinkimuose ir užleido parlamentaro vietą.
