Statistikos departamentas paskelbė pradinius bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2004 metais rezultatus - BVP padidėjo 6,6 proc. Apskritai paėmus, toks Lietuvos ekonomikos ūgtelėjimas pasigėrėtinas. Jis gerokai viršija ir taip jau neprastą mūsų ūkio augimo vidurkį 1995-2003 metais (tai yra po to, kai buvo atlikti drastiški ūkio sistemos pokyčiai ir ekonomika pradėjo augti), kuris lygus 5,4 proc.
Kitas dalykas yra tai, kad joks kitas nacionalinis ūkis nebuvo smukęs taip žemai kaip Lietuvos ekonomika. 1989 metų BVP laikydami 100 proc., 1994 metais mes “pasiekėme” maždaug 55 proc. tos apimties. (Todėl visiškai teisūs dauguma šalies gyventojų, teigiančių, kad iki tų sisteminių pertvarkymų jie gyveno geriau - kalbama juk apie vartojimą ir investicijas šioje teritorijoje, o ne apie politinę sistemą ir šalies suverenumą.) Iš tokios duobės dugno ir norėjome, ir privalėjome, ir galėjome kilti sparčiau už daugelį kitų.
Tokie spartūs tempai tęsiasi jau treji metai ir žada tęstis toliau. Užtat sausio mėnesį paskelbtas Pasaulio banko ketvirtinis ekonominis pranešimas apie aštuonių Europos pokomunistinių valstybių, tapusių ES narėmis, ūkio plėtrą vienos jo dalies temą ir suformulavo taip: “Baltijos šalių plėtros spartėjimas - ar jis tvarus?”
Toks klausimas yra svarbiausias ir mums patiems.
Jei pažvelgtume, ką prognozuoja šiuo klausimu Pasaulio bankas, tai pamatysime, kad 2005 ir 2006 metams jis mums “duoda” 6,0 proc. BVP augimo kasmet. Europos Komisijos prognozė atitinkamai 6,4 ir 5,9 proc., Tarptautinio valiutos fondo - 7,0 (nėra prognozės 2006 metams).
Mes patys (Finansų ministerija jos sudarytoje Konvergencijos programoje) 2005 m. numatome BVP 2005 m. augsiant 6,5, o 2006 m. - 6,2 proc. (pataisyta nuo 7,3 ir 6,6 proc. ankstesniame programos variante).
Prognozavimas - sunkus ir nedėkingas darbas. Užtenka prisiminti katastrofiškus (prognozuotojams) 2003 metus, kai Europos Komisija balandžio mėnesį “numatė” Lietuvos BVP didėsiant 4,5 proc., o metų pabaigon, spalio mėnesį, įstengė prognozę pataisyti iki 6,6 proc.; Vilniaus bankas metams įpusėjus prognozavo 5,5 proc. metinį augimą. O Lietuvos BVP tais metais pašoko net 9,7 proc.
Darant prielaidą, kad Lietuvos ūkio neištiks jokie išorės smūgiai, koks, pavyzdžiui, buvo 1998 m. Rusijos finansų krizė, optimistinėms prognozėms yra deramas pagrindas. Šalyje nė nemano silpnėti investicinė veikla; greta inerciją išvysčiusio taupymo ir verslių užsienio bankų tarpininkavimo, per verslui teikiamas paskolas tas santaupas paverčiančio rentabiliomis investicijomis, dar prisidės stambėjantis ES biudžeto pinigų srautas. Rytų šalių konkurencija, ES rinkų pažinimas bei pigus kreditas ir toliau stums pirmyn technologinę pažangą daugelyje ūkio sektorių, įskaitant net ir mūsų didįjį atsilikėlį - žemės ūkį. Ši pažanga užtikrins darbo našumo kilimą, o tai leis derint “ugnį ir vandenį” - mažinti gamybos kaštus ir kelti darbo užmokestį.
Gali būti, kad nustojusios didėti naftos ir jos produktų kainos sumažins infliacijos grėsmę - ta grėsmė 2004 m. parodė dantis gan iš arti, kai lapkritį kainų lygis pakilo virš 3 proc. (metine išraiška). Valiutų valdybos režimo sąlygomis infliacijos grėsmė, žinoma, ilgai netruktų - jei dėl trumpalaikės pinigų gausos ir pigumo bent kiek ryškesnė infliacija imtų tapti reali, padidėjusi visuminė paklausa netrukus pasireikštų nominalių palūkanų normų kilimu ir, nesant galimybių daryti įtaką palūkanoms pinigų politikos priemonėmis (valiutų valdybos režimas!), investicinės veiklos staigiu silpnėjimu. Gamybos augimas sulėtėtų, nedarbas vėl imtų didėti ir nuo infliacijos būtų išsigelbėta. Taip, būtent tokia kaina ir, be to, automatiškai.
Ir vis dėlto BVP augimo tempai Lietuvai neturėtų būti pats svarbiausias rodiklis. Svarbesnis už jį mums kitas rodiklis - BVP vienam gyventojui.
Esmė ta, kad Lietuvoje gyventojų skaičius ne tik nedidėja, bet net mažėja. Ir ne taip greitai ši tendencija apsigręš reikiama linkme. Jau šiandien tiek verslo žmonės, tiek analitikai pažymi, kad ima trūkti darbo jėgos. Jos ims trūkti dar labiau, jei kapitalo kiekis ir investicijos Lietuvoje dar didės.
Antai JAV lenkia daugumą Europos valstybių BVP augimo tempais ne vien ir ne tiek dėl darbo našumo didėjimo, bet ir todėl, kad pralenkia tas valstybes gyventojų skaičiaus augimu - daugiausia dėl didžiulės imigracijos.
Lietuva su priešingomis tendencijomis gyventojų skaičiaus dinamikoje iš anksto pasmerkta atsilikti BVP dinamikoje tiek, kiek joje nedidėja darbingo amžiaus žmonių - palyginti su šalimis, kuriose tokių žmonių gausėja.
Kita vertus, mums daug svarbiau, nors ir sunkiau, pavyti Liuksemburgą su jo 55,1 tūkst. dolerių BVP vienam gyventojui, o ne Didžiąją Britaniją su jos 27,7 tūkst. dolerių (abu - 2003 m.; skaičiuojant pagal perkamąjį pajėgumą). Todėl svarbu ir gerai, kad Lietuvos BVP 2004 m. padidėjo 6,6 proc. Bet dar svarbiau, kad BVP vienam žmogui padidėjo 6,9 proc. Visais požiūriais svarbiau.
1995 m. trys Baltijos šalys buvo ryškios atsilikėlės tarp dabartinių aštuonių pokomunistinių šalių, ES naujųjų narių. 2003 m. to nebėra - pagal BVP vienam gyventojui santykinių atsilikėlių grupė jau kitokia: trys Baltijos šalys bei Lenkija ir Slovakija (BVP vienam gyventojui, skaičiuojant perkamosios galios standartais, Latvijoje buvo lygus 42 proc. ES vidurkio, Lietuvoje ir Lenkijoje - 46, Estijoje - 49, Slovakijoje -52 proc.). Kitaip tariant, savo spartesnės ekonominės plėtros dėka Baltijos šalys nustojo būti trim išskirtiniais parijais tarp naujųjų ES valstybių, jos iš esmės sumažino savo atsilikimą.
Skaičiuojant vienam gyventojui. Todėl kuriam laikui - 50 ar 100 metų - tenka atidėti Lietuvos ekonominės galios augimą ir orientuotis į ekonominės gerovės spartų kilimą.
O reziumuoti būtų galima taip: štai grįš iš žiemos atostogų prezidentas, vėl rasis daugiau tvarkos eižėjančiame realiosios valstybinės valdžios triumvirate (premjeras, ūkio ministras ir kiek iš šalies komentuojantis Seimo pirmininkas), bus ištaisyti (per metus kitus) nuostoliai, sukelti Ukrainos rinkimų krizės sprendimo tarpininkui nedalyvaujant tos šalies prezidento inauguracijoje, Davoso forume, Osvencimo išvadavimo metinių minėjime ir ūkis, žiū, vėl gaus papildomų paskatų smagiau rutuliotis.
