Aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ apie Rusijos veiksmus ir galimą Vakarų atsaką diskutavo Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis ir Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas daktaras, politologas Giedrius Česnakas.
Diplomatų išsiuntimas apsunkins darbą
Šią savaitę taip pasiekė žinia apie iš Rusijos išsiunčiamus užsienio valstybių diplomatus. Kremlius išsiunčia iš šalies du mūsų ambasados Rusijoje darbuotojus, po vieną estų ir latvių, ir tris slovakų atstovybės darbuotojus.
Rusija ruošiasi paskelbti nedraugiškų valstybių sąrašą, kuriame atsidurti gali ir Lietuva. Rusijos žiniasklaidą šią savaitę skelbė, kad Rusija į nedraugiškų valstybių sąrašą įtrauks Lietuvą, kitas Baltijos valstybes, Lenkiją, JAV.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas komentavo, kad nors oficialaus sąrašo dar nėra, jis yra rengiamas ir netrukus turėtų būti paskelbtas.
G. Česnako teigimu, nedraugiškų valstybių sąrašas yra dokumentas, kuris apriboja galimybę įdarbinti Rusijos piliečius į Lietuvos diplomatines atstovybes.
„Tai reiškia, kad yra apsunkinamas Lietuvos diplomatų darbas, atstovavimas. Nes diplomatai turės atlikti papildomas įvairias funkcijas, kurioms tradiciškai samdomi šalies, kurioje yra diplomatinė atstovybė, piliečiai. Vadinasi, mažiau bus susitelkimo į tuos esminius darbus“, – aiškino LKA docentas.
Visgi, anot pašnekovo, sąrašas turi ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę.
„Siunčiamas signalas Lietuvai kaip Rusija vertina Lietuvą ir kitas valstybes, kurios yra įtrauktos į šį sąrašą. Signalizuoja ir aiškiai identifikuoja, kad jos yra Rusijai nedraugiškos. Aišku, iš to galime kelti daugybę diskusijų, kodėl jos ten pateko, kodėl Rusija būtent taip jas vertina“, – teigė G. Česnakas.
Įvardijo kaip niekalą ir pralaimėjimą
„Aš pasakysiu šiek tiek aštriau. Tai yra politinis niekalas, skirtas vidinei valstybės komunikacijai. Tai Rusijos diplomatijos ir užsienio politikos pralaimėjimo konstatavimas“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Konservatoriaus nuomone, tokie Rusijos pareiškimai rodo, kad ji nėra pajėgi konstruoti normalių santykių su kaimyninėmis valstybėmis.
„Aš nežinau nė vienos pasaulyje valstybės, kuri turėtų tokius sąrašus“, – tikino A. Ažubalis.
Politiko teigimu, Lietuvos įtraukimas į nedraugiškų šalių sąrašą ir mūsų diplomatų išsiuntimas paprastiems gyventojams atsilieps taip, kaip tik to panorės Kremlius.
Konservatorius priminė, kad prieš gerą dešimtmetį Karaliaučiaus srityje Lietuva buvo bene pagrindinė užsienio investuotoja.
„Po to, keičiantis požiūriui, lietuvių verslas buvo išstumiamas įvairiais necivilizuotais būdais, įskaitant ir vieno iš rimčiausių lietuvių investuotojų žmogžudystę. Tik tiek galiu pasakyti, kad kaip Kremlius nutars, taip ir apsunkins mums gyvenimą“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Atsakymų gali būti įvairių
G. Česnako teigimu, Vakarų spaudimui Kremlius dažnai turi netikėtų atsakymų, kuriuos gali labai greitai pritaikyti. Politologas priminė 2014 m., kai staiga Rusija Lietuvos vežėjams ir maisto eksportuotojams apsunkino galimybes.
„Gali būti įvairių pasireiškimų, nuo ekonominių veiksmų, kurių aš neatmesčiau, iki mažiau civilizuotų veiksmų, kuriuos mūsų partneriai Europos Sąjungoje čekai įrodo, kad Rusija juos atlieka.
Prisiminkime, kad buvo tų pačių buvusių Rusijos agentų apnuodijimai Britanijoje. Destruktyvią žvalgybos veiklą Rusija sėkmingai įgyvendina užsienio valstybės, tas pats ne kartą akcentuotas kišimasis į JAV prezidento rinkimus. Tai tų veiksmų yra“, – tvirtino LKA docentas.
Lietuvai reikia burti naują sąjungą
„Už tokią agresyvią Rusijos politiką pirmiausia atsakomybė tenka, kaip beskambėtų paradoksaliai, Vokietijai ir Prancūzijai, kurių pagrindinis politikos Rytuose argumentas buvo toks: „Rusija sprogdina, žudo, vykdo karinę agresiją, bet bandykime su ja šnekėtis“.
Ką mes turime šiandien? Vien Ukrainoje 14 tūkst. žmonių aukų, o dar Gruzijos karas, paskutiniai sprogdinimai, nuodijimai, žudymai. Ar ne per didelė kaina to noro kalbėtis?“ – samprotavo A. Ažubalis.
Konservatoriaus nuomone, kad didžiųjų Vakarų Europos valstybių požiūris į Rusiją keistųsi, kažkas turi rodyti iniciatyvą. Pasak jo, Lietuva turi būti iniciatorė ir pradėti formuoti naują Europos Sąjungos požiūrį į santykius su Rusija.
„Tai jau būtinybė yra. Ir mes čia galime pradėti burti tam tikrą sąjungą valstybių narių, kurios žiūri į Rusiją plačiai atmerktomis akimis“, – kalbėjo politikas.
Jo nuomone, jei pozicijos prieš Rusiją Europos Sąjungoje būtų laikomasi vieningai, kad ir kokios didelės būtų Vokietija ir Prancūzija, jos turėtų į tai atsižvelgti.
„Bet tam reikalinga politinė drąsa“, – įsitikinęs A. Ažubalis.
Požiūrį pakeistu tik ataka šalies viduje
G. Česnako nuomone, tik pačios Rusijos veiksmai pakeistų pragmatinį Vokietijos ir Prancūzijos požiūrį į ją.
„Kol Rusija akivaizdžiai neparodys kažkokiais žvalgybiniais veiksmais agresyvumo tų valstybių viduje, veikiausiai tol tos valstybės labai sunkiai suvoks.
Čia reikia ir čekus prisiminti, jie buvo labai geri Rusijos draugai, importavo vakcinas, stengėsi ekonomiškai glaudžiai bendradarbiauti. Bet galiausiai paaiškėjo, kad Rusija atlieka veiksmus, agentai naikina čekų infrastruktūrą ir tik tai pakeitė čekų nuomonę.
Galima burti koalicija, bet jei pasižiūrėsime, dauguma potencialių koalicijos narių jau Rusijos yra įvardinti kaip nedraugiškos valstybės, o Vakarų Europoje yra šiek tiek kiti skaičiavimai“, – sakė LKA docentas.
Apie tai, kokios Europos Sąjungos sankcijos skaudžiausiai smogtų Rusijai ir kiek dar stabilus Kremliaus režimas – likusioje „Dienos pjūvio“ laidoje, kurios įrašą rasite teksto pradžioje.
