Esą bent keletas didžiųjų Europos valstybių gali blokuoti buvusios prezidentės pavardę, o priežastys ir vėl gali slypėti įtemptuose santykiuose su Rusija.
Tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir žiniasklaidos dėmesį D. Grybauskaitė traukė prieš trejus metus, viename paskutiniųjų savo, kaip prezidentės, NATO viršūnių susitikimų. Per dvi kadencijas ji įtvirtino savo vaidmenį Europos politikoje, pasisakydavo aštriai, todėl buvo dažnai cituojama tarptautinės žiniasklaidos.
O šią savaitę D. Grybauskaitės pavardę vėl prisiminė įtakingas tarptautinis leidinys „Politico“, paskelbęs, kad buvusi Lietuvos prezidentė yra viena iš realiausių kandidačių poste pakeisti kitąmet kadenciją baigsiantį NATO generalinį sekretorių norvegą Jensą Stoltenbergą.
„Ir matomumas, ir prestižas, ir garbė. Visa tai būtų nepaprastai svarbu“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Tiesa, ir diplomatas Linas Linkevičius, ir kiti ekspertai pabrėžia, kad kol kas tai – tik ankstyvi spėjimai. Grybauskaitė atitinka neoficialius aljanso ketinimus po 72-ejų metų pagaliau patikėti NATO vairą moteriai.
Tiesa, stiprių kandidačių yra ir daugiau. Šalia D. Grybauskaitės leidinys mini ir Estijos vadovę Kersti Kaljulaid bei buvusią Kroatijos vadovę Kolindą Grabar-Kitarovič. Taip pat sąraše – ir buvusi britų premjerė Theresa May, buvusi ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini. L. Linkevičius mano, kad Grybauskaitė turi šansų.
„Vertinama labai teigiamai už principingą poziciją, kietą, bet kartu ir aiškią, konkrečią. Manau, jei taip susiklostytų situacija, tai nebūtų vien nominalus kandidatas. Tikrai galėtų pasirungti“, – sako L. Linkevičius.
Tiesa, tarptautinę karjerą – ES komisijos pirmininkės – ekspertai D. Grybauskaitei matavo ir prieš porą metų, tačiau ji liko be posto.
„Galimybių gal net daugiau nei užimti ES aukščiausias pozicijas. Grybauskaitė neatstovauja jokiai politinei partijai, kas būna svarbu renkantis aukščiausias pozicijas ES ir kas nėra svarbu NATO atveju“, – teigia politologas Tomas Janeliūnas.
Pasak politologų, NATO reikalai D. Grybauskaitei itin artimi, gynybos klausimai Lietuvai ypač svarbūs tapo jos antrosios kadencijos metu, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
„Labai daug dėmesio skyrė gynybos stiprinimui, dalinių užpildymui, gynybos finansavimo klausimui, buvo tas žmogus, kuris stipriai kalbėjo tuo klausimu. Tai irgi yra didelis pliusas“, – sako politologė Margarita Šešelgytė.
Visgi vien kompetencijų neužtenka.
„Aš manau, kad jos šansai labai maži“, – sako politologas Kęstutis Girnius.
Pasak K. Girniaus, sutrukdyti užimti aukštą postą D. Grybauskaitei gali jos arši retorika Rusijos atžvilgiu. Ir – neva pernelyg nelankstus charakteris organizacijoje, kuri sprendimus priima bendru susitarimu.
„Vienintelė Europos vadovė, kuri pavadino Rusiją teroristine valstybe. Rusija to neužmirš ir tai apsunkina. Pagaliau, NATO generalinis sekretorius turi būti diplomatas, turi mokėti glostyti politikų savimylą, ieškoti kompromisų“, – sako K. Girnius.
Bekompromisį D. Grybauskaitės santykį su Rusija, kaip trūkumą, įvardija ir užsienio žiniasklaida. Ekspertų teigimu, skeptiškai į Lietuvos kandidatę tikriausiai žiūrėtų Prancūzija ir Vokietija, norinčios gerinti santykius su Rusija. Kita vertus, daug lems ir Jungtinių Valstijų bei jų prezidento Joe Bideno žodis.
„Tas paskyrimas gali būti žinutė, kad, štai, NATO pasiruošęs konfrontuoti. Iš kitos pusės, kiti apžvalgininkai sako, kad tai kaip tik leistų NATO užimti tvirtesnę poziciją“, – teigia M. Šešelgytė.
Stoltenbergo kadencija baigsis kitų metų spalį, tad naujojo NATO sekretoriaus pavardė išsigryninti turėtų pavasarį.
„Valstybės narės supranta, kad generalinis sekretorius turi atstovauti joms visoms ir turi būti tas žmogus, kuriuo visi pasitikėtų. Tai ir šiuo atveju bus svarbu pasiekti politinį konsensusą, siūlant kandidatus, aptarinėjant neformaliuose formatuose, diskutuojant ir viešai, bet galiausiai susitariant NATO šalių tarpe, kas yra pats tinkamiausias žmogus“, – tvirtina politologas Linas Kojala.
Pati Grybauskaitė savo galimybių siekti posto nekomentuoja. Diplomatiniais keliais jos kandidatūrą kelti turėtų ir Lietuvos institucijos. Prezidentūra šiandien pareiškė, kad Lietuvai Grybauskaitės sėkmė būtų didžiulis laimėjimas ir institucijos turėtų dėti pastangas, kad buvusi šalies vadovė taptų NATO generaline sekretore.
