Daugelis moksleivių ir studentų vasaros atostogas iškeičia į darbą užsienyje. Tikėdamiesi uždirbti naujiems mokslo metams jaunimas renkasi Lietuvos emigrantų pamėgtas Jungtinę Karalystę ar Airiją, kai kurie – ir Skandinavijos valstybes. Aš nutariau aplankyti giminaičius Islandijoje. Tai buvo ne pirma išvyka į šią šalį, todėl nebuvo jokio jaudulio. Buvau galutinai apsisprendusi išnaudoti vasaros atostogas prasmingai: užsidirbti pinigų, susirasti naujų draugų bei aplankyti išties unikalią šalį.
Islandija gerai pažįstama turistams, nes garsėja kaip viena įvairiapusiškiausių šalių pasaulyje. Tad nieko keista, kad verslas vasarą Islandijoje tiesiog klesti. Ne išimtis – ir maitinimo įstaigos.
Aš gavau pasiūlymą jėgas išmėginti sostinės centre viename japonų restorane, kuris garsėja savo sveikai ruošiamu ir Lietuvoje greitai populiarėjančiu maistu – sušiu.
Sapnuose – vien darbas
Į Islandiją nusprendžiau vykti su draugu, tad tik atvykę turėjome du rimtus uždavinius – susirasti kambarį nuomai ir surasti draugui darbą. Islandijos sostinėje Reikjavike vis dar jaučiami ekonominės krizės padariniai, todėl net ir dabar daug žmonių neturi darbo ir gyvena iš pašalpų. Per rekordiškai trumpą laiką (savaitę) mums pavyko rasti ir darbą, ir nuomojamą kambarį.
Pirmąją darbo dieną buvau labai maloniai sutikta. Kolegos iškart pasakė, kad darbas nelengvas, ir šią vasarą man reikės kaip reikiant paplušėti. Buvau nusiteikusi optimistiškai, tad pirmosios savaitės naujame darbe, nors buvo labai sunkios, praėjo ganėtinai sklandžiai. Kiekvieną dieną dirbdavau nuo 9 valandos ryto iki vėlaus vakaro. Tad nieko keista, kad būdavo dienų, kai darbe praleisdavau po 16 valandų. Tikra paguoda buvo darbo grafikas: dirbdavau dvi dienas, po to dvi dienas ilsėdavausi. Tačiau darbas manęs neapleisdavo ir sapnuose. Vis sapnuodavau, kaip dirbu, kaip gaminu sušį ar kitus patiekalus. Pabudusi juokaudavau, kad dirbu visas 24 valandas per parą.
Kraštovaizdžių unikalumas priverčia aikčioti
Tik atvykusi į šią šalį žinojau, kad būtinai kur nors nuvyksiu, kad aplankysiu įžymias, turistų gausiai lankomas vietas. Man pasisekė, nes vieną labai gražią ir saulėtą dieną su draugų grupele nutarėme aplankyti garsiuosius geizerius ir Gullfoss krioklį. Pamatyti vaizdai mus visus privertė aikčioti iš nuostabos, nesvarbu, kad daugelis mūsų ten lankėsi jau ne pirmą ir ne antrą kartą.
Visame pasaulyje žinomas geoterminis SPA „Blu laguna“ irgi neliko mūsų neaplankytas. Po sunkių darbo dienų norėjosi atsipalaiduoti. Tačiau nuvykę susidūrėme su labai stipriu vėju, kuris mus privertė mirkti vandenyje palikus kyšoti tik galvas. Dėl nevykusio oro nutarėme kelionę į „Blu laguna“ pakartoti, bet dėl užimtumo šios svajonės neįvykdėme.
Mano viršininkas padovanojo du bilietus į garsiuosius banginių lankymo turus. Tik išplaukus į Atlanto vandenyną didžiausią įspūdį padarė gaivus vėjas, tolumoje stūksančiais kalnais ir stipriu valties bangavimu, kuris ne vieną žmogų privertė pasijusti nekaip. Banginių taip ir neišvydome, todėl mums buvo padovanoti dar vieni bilietai, kad galėtume pakartoti kelionę ir juos pamatyti.
Islandijoje gausu ugnikalnių ir ledynų. Jų taip ir neaplankėme, kadangi kelionė į vieną pusę – 500 kilometrų ir daugiau. O tai būtų užėmę marias laiko.
Maisto kainos kaip Lietuvoje
Su draugu dirbome Reikjaviko centre, tad ir kambario teko ieškoti centre. Žinoma, kainos buvo nemaloniai aukštos, tačiau neturėjome didelio pasirinkimo, tad pirmas aplankytas kambarys mums tiko. Pirmas apsipirkimas maisto prekių parduotuvėje nebuvo smagus, kadangi kainos pasirodė išties didelės (100 islandiškų kronų – apie 2 litus). Viskas kainuoja šimtais! Tačiau kai detaliau palyginau maisto kainas Lietuvoje ir Islandijoje, didelių skirtumų neradau. Keista, islandai guodžiasi, kad viskas brangu, nors eiliniai Lietuvos piliečiai gauna keliskart mažesnes algas.
Dėl švaraus oro ir geresnio atlyginimo
Islandijos sostinė įsikūrusi šalia vandenyno, tad šalto vėjo gūsiai – kasdienybė. Vasarą vidutinė oro temperatūra – apie 16 laipsnių, tad nieko keisto, kad kartais prireikdavo ir striukės. Islandams 16 laipsnių – jau tikra vasara, tad kai turistai vaikšto su šiltomis striukėmis, gatvėje gali išvysti islandą, vilkintį šortais ir sportiniais marškinėliais.
Islandija – viena sveikiausių valstybių pasaulyje, todėl gerti vandenį iš čiaupo visiems įprasta. Oras irgi mažai užterštas, netgi alergija dulkėms Islandijoje man nepasireiškė. Kelių emigrantų paklausiau, kodėl jie atvyko dirbti čia, kodėl nepasirinko kitos šalies. Nemažai žmonių atsakė, kad nori vaikus auginti kuo sveikiau, tad Islandija – puikus pasirinkimas. Kiti įvardijo atlyginimą – jis daug geresnis nei savoje šalyje. Kiti atvyko, nes čia įsikūrę giminaičiai, kurie padeda susirasti darbą ir įsitvirtinti. Šalyje gausu atvykėlių iš Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Azijos šalių.
Lietuviams Islandija nesvetima
Mano darbas buvo tiesiogiai susijęs su klientais, kartais tekdavo atlaikyti kritiką, kad paruoštas maistas netoks, kad buvo neskanu ir t.t., susidurti su turistais iš viso pasaulio. Maloniausių klientų reitinge pirmauja turistai amerikiečiai. Jie visada šypsosi, nepriekaištauja, jei padarei klaidą, o tik maloniai nusišypso ir palaukia, kol ją ištaisysi.
Teko susidurti su turistais iš Lietuvos, kurie buvo labai nustebę, kad ir šioje šalyje gausu lietuvių emigrantų. Turistai labai domėjosi lietuvių gyvenimu Islandijoje. Šią šalį renkasi ir Lietuvoje garsūs žmonės. Mano draugo restorane pietavo Lietuvoje gerai žinomas muzikologas Donatas Katkus. Islandijoje šią vasarą, kai buvo minimas Lietuvos ir Islandijos diplomatinių santykių dvidešimtmetis, lankėsi ir LR prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Paskutinės dienos Islandijoje buvo kaip pasakoje: oras nuostabus ir labai šiltas, darbai baigėsi, liko tik susikrauti lagaminą ir laukti skrydžio. Mūsų darbdaviai liko mumis patenkinti, todėl mielai kvietė sugrįžti kitą vasarą. Buvo net pasiūlymų pakelti algą, kad tik liktume. Tačiau tarėme tvirtą ne. Mūsų laukė Lietuva, mūsų gimtinė, į kurią taip gera sugrįžti, nesvarbu, kad joje tokia netvarka. Visgi čia mūsų namai.
Ieva Kvederytė
