Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė tikina, kad visi matuokliai Lietuvos keliuose veikia be pertraukų: „Patvirtinu, kad visų pažeidimų fiksavimo sistemų veikimas yra nenutrūkstamas – jos veikia 24/7 principu.“
Anot jos, dalis įrenginių išvis neturi blyksnių – dėl technologijos ypatumų.
„Ne visada yra matomos blykstės. Tai priklauso nuo apšvietimo sąlygų, paros meto. Taip pat vidutinio greičio matavimo sistemos neturi blyksčių, nes jose skenuojamas valstybinis numerio ženklas, įvažiuojant į kontroliuojamą ruožą ir išvažiuojant iš jo – taip apskaičiuojamas vidutinis važiavimo greitis“, – aiškina J. Liutkienė.
Skaičiuojama, kad vien tik trikojai 2024 m. užfiksavo 119 100 pažeidimų šalies keliuose, o policija naudoja 37 tokius įrenginius.
2025 m. sausio–rugsėjo duomenimis, Lietuvoje užfiksuota 328 461 greičio viršijimo atvejis – tai 44 proc. visų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Greitis išlieka ir pagrindine skaudžių nelaimių priežastimi – šiemet žuvo 26 žmonės, sužeista 440.
Vairuotojai skundžiasi – blyksteli, o baudos nėra, neblyksteli – bet ateina
Vilniuje šiuo metu veikia 33 greičio fiksavimo sistemos – 28 stacionarūs matuokliai ir 5 vidutinio greičio matuokliai. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Infrastruktūros skyriaus vadovas Giedrius Levčenka sako, kad blyksnis ne visada reiškia pažeidimą.
„Įrenginys galėjo užfiksuoti realų pažeidimą, arba tiesiog atlikti savitikros, kontrolinį matavimą, kurio metu tikrinamas prietaiso veikimas. Kiekvieną konkretų atvejį reikėtų vertinti individualiai“, – tikina jis.
Tai reiškia, kad net jei matuoklis ir sublyksėjo, bauda nebūtinai bus. Ir atvirkščiai – jei nieko nepastebėjote, tai nereiškia, kad viršijote greitį nepastebėti. Kitaip tariant – blykstelėjimas gali būti tik testas, o ne blykstelėjimas – nereiškia, kad pažeidimo nebuvo.
Žmones erzina visai ne matuokliai
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad dažnai vairuotojai reaguoja ne į įrenginį, o į patį faktą, kad kažkas primena taisykles.
„Jeigu aš važiuoju pagal taisykles, tai man jokie matuokliai nebaisūs. Kokie jie bebūtų – ar jie blyksi, ar dainuoja daineles, ar šoka. Tiesiog neįdomu“, – ironizuoja jis.
Anot instruktoriaus, dalis vairuotojų pyksta ne dėl matuoklių, o dėl pačios taisyklės idėjos.
„Erzina žmones ne tai, kad koks matuoklis. Erzina tai, kad jiems kažkas kažkaip kažką nurodo, kaip važiuoti. Jie „neperneša“ šito. Jie turi tą požiūrį – dabar aš važiuosiu, kaip aš noriu, ir man neaiškinkite“, – sako pašnekovas.
Jis pastebi, kad socialiniuose tinkluose reakcijos visada tokios pačios.
„Dabar jau aiškina taip – kai tik būna kažkoks straipsnis apie matuoklius, tai komentaruose būna – tik neaiškinkite, kad reikia važiuoti pagal taisykles“, – juokiasi A. Pakėnas.
Instruktorius pasakoja, kad dauguma situacijų – elementari klaida, už kurią turėtum prisiimti atsakomybę.
„Jeigu kažkur kažką pažeidžiau, tarkime, nepastebėjau ribojančio ženklo ar panašiai, tai tiesiog – aš gyvas žmogus. Galiu kažką praleisti, pražiopsoti. „Užsirauti“ ant matuoklio yra visiškai tikėtina“, – kalba instruktorius.
Jis neslepia, kad pats yra gavęs ne vieną baudą. Tačiau dėl to dramos nedaro:
„Nepagalvokite, kad noriu pateikti save kaip kažkokį šventąjį. Tikrai ne. Gyvenime esu ir mokėjęs baudas, ir visa kita, bet nekeliu sau dėl to problemos. Jeigu padarei nusižengimą, tai reikia už tai atsakyti. Tavo veiksmai turi pasekmes.
Esu už parkavimą baudą mokėjęs. Pražiopsojau, ne taip pastačiau. Galvojau, kad ten nemokama, pasirodo – mokama vieta. Gavau baudą, paėmiau ir sumokėjau. Ir ką dabar?“ – atvirauja A. Pakėnas.
Jis neslepia ironijos apie tuos, kurie bando teisintis ir kritikos nuolatinėms vairuotojų pretenzijoms dėl „neteisingai pastatyto ženklo“ ar „ne tokios spalvos dėžės“:
„Dabar sakysiu – ne taip man ženklą pastatėte, aš jį ne taip pamačiau, ne tuo kampu, ne tos spalvos buvo. Man šitie atsikalbinėjimai yra apie nieką, išvis apie nieką.
Yra greitis. Tu jį viršijai. Tai koks skirtumas – ar blyksi, ar neblyksi? Sumokėk baudą ir daugiau nebeviršyk“, – rėžia jis.
Vilniaus matuoklių plėtra kol kas nestyguoja – tačiau sprendimai gali keistis
„Susisiekimo paslaugų“ atstovai sako, kad naujų matuoklių artimiausiu metu montuoti neplanuojama, bet situacija stebima.
„Vilniaus eismo situacija stebima nuolat. Remiantis duomenimis sprendžiama, kur ir kokių priemonių reikia. Šiuo metu naujų greičio matuoklių diegti neplanuojama, tačiau esant poreikiui sprendimai gali būti peržiūrimi“, – nurodo G. Levčenka.
Nors technologijos modernėja, vairuotojų nepasitenkinimas neslūgsta. Vieni matuokliai neblyksi, kiti blyksi net be pažeidimo, treti fiksuoja vidutinį greitį, kurio vairuotojai nė nepastebi.
Tačiau, kaip apibendrina instruktorius A. Pakėnas, visa esmė – paprasta:
„Važiuok pagal taisykles ir nežinosi išvis, kas yra tie matuokliai.“
