Seime antradienį pristatant žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio ataskaitą neišvengta kritikos Lietuvos žiniasklaidai, kuri, pasak inspektoriaus, nepaiso žmogaus privatumo ribų bei ne visuomet būna garbinga.
Pasak žurnalistų etikos inspektoriaus, bet kurioje Vakarų valstybėje natūralu, jog nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmens privatumas yra kruopščiai saugomas, o žiniasklaidos priemonių savininkams, žurnalistams ir leidėjams nė į galvą nešautų skleisti pikantiškas detales apie auką ar jos artimuosius.
„Neseniai Švedijoje buvo sulaikytas pilietis, įtariamas nusikaltimu atominėje elektrinėje. Pagal šios šalies privatumą ginantį įstatymą nebuvo atskleisti šio žmogaus asmens duomenys. Lietuvoje, nutikus panašiam nuotykiui Ignalinoje, net jei tai pasirodytų muilo burbulas, mes sužinotumėm viską, ne tik apie įtariamąjį, bet ir apie jo uošvę, tėvus ir, be abejo, senelius“, - aštrokai iš tribūnos dėstė R.Gudaitis.
Žurnalistų etikos inspektorius prisiminė ir du vaikus nužudžiusios Almos Jonaitienės-Bružaitės atvejį, kai prasidėjus teismams kaltinamoji neišžengė iš televizijos ekranų ar dienraščių pirmųjų puslapių, o nuteistosios bei jos vaikų gyvenimas buvo išanalizuotas nuo vaikystės iki tragedijos.
„Susimąstykime, ar iš Lietuvos bėgame tik dėl socialinio gyvenimo blogybių. O gal žudomasi, pasitraukiama į tolimiausias šalis dėl to, kad vyraujančios spalvos ir gaidos informacijoje apie mūsų gyvenimą, apokaliptinė neviltis, nihilizmas, šaipymasis, tyčiojimasis, ne vien iš valdžios, bet ir iš pačios valstybės?“, - retoriškai klausė R.Gudaitis.
Žurnalistų etikos inspektorius, be kita ko, pabrėžė, jog jis neturi konkrečių instrumentų, kaip priversti žiniasklaidos savininkus vykdyti jo rekomendacijas ir įspėjimus. „Čia politinės kultūros dalykas“, - sakė R.Gudaitis, atkreipęs dėmesį, jog jo vadovaujama inspekcija nevisiškai gali džiaugtis lygiaverčiu statusu su kitais Seimui atskaitingais kontrolieriais - Lygių galimybių ar Vaiko teisių apsaugos.
Tuo metu seimūnai vienas po kito liaupsino R.Gudaitį už drąsą. „Aš labai gerbiu poną Gudaitį ir vis dar prisimenu jo ankstesnę ataskaitą“, - kalbėjo konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Panašią pagarbą išreiškė ir kiti Seimo nariai. Jie klausinėjo, kas trukdo inspektoriui dar geriau atlikti savo pareigas, svarstė, ką daryti, kai dienraščiuose ir kitose žiniasklaidos priemonėse skelbiama šmeižikiška informacija, o atsiprašymai spausdinami mažu šriftu, kurio įskaityti „plika akimi“ neįmanoma.
Po diskusijų ir paramos pareiškimų parlamentarai pritarė negalutiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Virginijaus Domarko pateiktam nutarimo projektui, kuris buvo parengtas, įvertinus Žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio 2007 metų veiklos ataskaitą.
