Lietuvos rašytojų sąjunga pernai paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui atminti konkursą, kurį laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“.
Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo neseniai atsinaujino eseistui Vytautui Toleikiui leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus straipsnį „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas", viešojoje erdvėje iniciatyvą dėl paminklo šiam poetui komentavo ir daugiau viešųjų intelektualų, vadindami jį pertekliniu ar per ankstyvu.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.
Tačiau panašu, kad bendro sutarimo nebus. Tačiau karšti ginčai dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo nekliudo kitų miestų merams. Paminklą poetui pastatyti norėtų Širvintos ir Druskininkai.
„Justinui Marcinkevičiui vietos Vilniuje nėra? Širvintose ir širvintiškių širdyse – tikrai yra. Ir daug,“ – teigia Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, kuri tarybos posėdyje ketino kreiptis pritarimo į Tarybos narius paminklą poetui pastatyti ne kur kitur, o Širvintose.
Politikė retoriškai klausė, ko mus moko pastarųjų metų Vilnius ir piktinosi, kad sostinės pamokos – rietenos, purvo pylimas, susiskaldymas. Net ir kalbant apie meno, kultūros dalykus, kurie, atrodytų, turi kalbėti taikos kalba. Ar kalba eitų apie J. Basanavičių, A. Smetoną, Vytį. Dabar – Justiną Marcinkevičių.
Ž. Pinskuvienė sako: „Ačiū už pamokas, bet prieš 8 metus Širvintose sėkmingai ir vieningai pastatę paminklą Ignui Šeiniui, tikrai rasime puikią vietą ir tautos dainiui Justinui Marcinkevičiui. Pradžia jau yra – 2019 m. rekonstruotame jaunimo sode pastatytai rotondai širvintiškių balsavimu buvo išrinkta būtent Justino Marcinkevičiaus citata, todėl meninis akcentas – skulptūra – bus logiška šios idėjos seka.“
Širvintų rajono merė ketina kreiptis į Lietuvos rašytojų sąjungą su pasiūlymu atsiriboti nuo Vilniaus rietenų ir paminklo J. Marcinkevičiui pastatymo idėją perkelti į šalies regionus.
„Esu tikra, kad bet kuriam – dideliam ar mažam Lietuvos miestui, miesteliui, gyvenvietei tai būtų didžiulė garbė,“ – sako ji.
„Kol kas aš teturiu dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškė ir Druskininkai“ – sanatorijos „Dainava“ knygoje yra įrašęs mūsų poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, akademikas Justinas Marcinkevičius.
Kol Vilnius dvejoja, kur ir kaip įamžinti poeto atminimą, Druskininkuose mes esame pasiruošę surasti tam tinkamiausią ir gražiausią vietą.
Juolab, kad ir pats poetas nuoširdžiai mylėjo Druskininkus, čia parašyti jo vertingiausi kūriniai, pavyzdžiui sanatorijoje „Dainava“ 1968 metais per 12 dienų Justinas Marcinkevičius parašė istorinę dramą „Mindaugas“.
Žinau, kad buvo kalbama, jog poeto (tiksliau kelių poetų iš karto) atminimui pasodinti medį. Neturiu nieko prieš medžius – dar 2014 m. Druskininkuose yra pasodintas ąžuolas Justino Marcinkevičiaus atminimui, bet manau, kad Justinas Marcinkevičius, mūsų tautos dainius, yra vertas atminimo skulptūros, įprasminančios jo kūrybą.
<…> Vieną iš šių idėjų mes galime įgyvendinti Druskininkuose – inicijuoju tam reikalingus procesus ir kviečiu verslą ir bendruomenę suremti pečius ir kartu įgyvendinti šią iniciatyvą”, – socialiniuose tinkluose rašė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Jis teigė, kad paminklas galėtų atsirasti prie mieste statomų Kultūros ir kongresų rūmų.
Panašu, kad miestų varžytuvėse dėl paminklo J. Marcinkevičiui Vilnius dalyvauti neketina. Tai jau būtų trečias paminklas, kuris turėjo būti pastatytas Vilniuje, bet galiausiai atsidūrė kituose miestuose. Dėl užvirusių diskusijų Vyčio paminklas pastatytas Kaune, o paminklas prezidentui Antanui Smetonai – Palangoje, nors pirminis užmanymas buvo, kad šie paminklai atsirastų sostinėje.
„Man keistas tas supratimas ar naratyvas, kad kažką pagerbti galima tik pastatant paminklą. Mano požiūris yra visiškai kitas, yra įvairių pagarbos formų ir mes jas turime. Galima kažkokį meno festivalį pavadinti nusipelniusio kultūros žmogaus vardu, yra visokios kitokios fizinės pagerbimo formos, įprasminant žmogų, atminimo lentos, gatvės, stotelės.
Ta priešprieša kartais yra kuriama dirbtinai. Jeigu kažkas priešinasi pastatyti paminklą arba turi kitą nuomonę, tai yra nusiteikęs prieš tą konkretų asmenį ar jo negerbia. Man iš principo tokia diskusija nėra priimtina. Mano supratimu, paminklai turi būti statomi tiems asmenims, tiems herojams, dėl kurių absoliučiai nekyla jokių diskusijų. Blogiausia, kas gali būti, kai gerbtini žmonės įveliami į tokias kovas.
Dėl to, mano pasakymas buvo labai aiškus – jeigu kyla tokia aštri diskusija dėl Justino Marcinkevičiaus asmens, dėl jo kūrybos mažiau, bet dėl jo veiksmų ir veikimo sovietmečiu, galbūt laikas statyti paminklą dar nėra atėjęs. Kol visuomenė nesusitars, tol tos diskusijos politiniame lygmenyje, savivaldybėje, aš, kaip meras, neketinu pradėti.
Visuomenininkai, kultūrininkai, nuomonių formuotojai gali savo nuomones turėti, jas reikšti, tą puikiausiai ir daro, bet mes turime kitų darbų ir veltis į šitą polemiką nėra jokio reikalo“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. Benkunskas.
Lėšų rinkimą organizuojančios viešosios įstaigos „Basos mamos“ atstovė, buvusi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sako, kad per šešias iniciatyvos dienas jau surinkta 8 tūkst. eurų, lygiagrečiai ieškoma vietos, kuriame galėtų būti pastatytas paminklas. Ją parinkus ir sutarus su vietos valdžia, būtų skelbiamas konkursas paminklui sukurti.
Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.
Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.
Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
