Portalas tv3.lt primena rašęs, kad skubi pagalba miesto centre į įvykio vietą atvyko per 18 minučių, nes rajone tik du ekipažai, kurie buvo išvykę į kitus iškvietimus. Tuo metu iš netoliese esančios ligoninės kviesti medikai teisinosi negalintys palikti savo darbo vietos.
Apie tai, kaip šalyje užtikrinama skubi pagalba, kaip veikia greitoji pagalba, per kiek laiko turėtų atvykti, koks yra jos lygis, diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Negalima atidėlioti gaivinimo
Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, nors ir greitosios medicinos pagalbos sistema nėra tobula, problema – ne vien tai.
„Dabar kalbame apie krepšininką, bet mes turbūt rastumėme ir kitų viešoje erdvėje aptarinėtų ir kitų įvykių, pavyzdžiui, užspringusių žmonių. Deja, bet žmonės yra neišgelbėjami dėl to, kad tie, kurie yra šalia, pasimeta ir nesuteikia pagalbos, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba“, – pastebėjo jis.
Parlamentaras priminė, kad kiekviena atidėta gaivinimo minutė galimybę išgelbėti žmogų sumažina 10 proc.
„Tai kuo labiau tą atidedame, pradėjus gaivinti po 5 minučių lieka tik 50 proc. tikimybė žmogų išgelbėti. Tai čia nėra tik greitosios medicinos pagalbos problema, nors toje sistemoje irgi yra bėdų. Mes, kaip visuomenė, dar nemokame teikti pirmosios pagalbos. Nors teoriškai visi, kuri vairuojame automobilius turėtume mokėti teikti pagalbą. Bet iki šiol yra pirma tokių keistų dalykų, kai galima internetu mokymus praeiti, vos ne nusipirkti“, – komentavo A. Veryga.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas (SRK) Antanas Matulas taip pat nesutiko, kad šiuo atveju visi šunys turėtų būti kariami tik ant medikų.
„Greitosios pagalbos pertvarkos vienas tikslų pagreitinti tarnybos atvykimą mieste iki 15 minučių, o kaime – iki 25 minučių. Bet visais tokiais atvejais kaip buvo šis nelaimingas įvykis Anykščiuose, jei šalia stovintieji nieko nedarytų, žmonės mirtų. Kitaip sakant, greitesnis medikų atvykimas nieko neišgelbėtų.
Problema ta, kad sporto centruose turi būti defibriliatoriai, žmonės, mokantys pradėti gaivinimą, o greitoji pagalba, paramedikai turėtų perimti gaivinimo procesą ir tą daryti efektyviau. Bet tie, kurie yra šalia, turėjo pradėti daryti širdies masažą, dirbtinį kvėpavimą. Nežinau visų aplinkybių, bet, manau, ne tik laukiant greitosios pagalbos, bet operatyviai pradedant gaivinimą žmogų buvo galima išgelbėti“, – svarstė jis.
Stebuklo gali nesukurti ir medikas
Daug klausimų visuomenėje sukėlė aplinkybė, kad nors greitoji buvo už 30 kilometrų, ligoninė – vos už kelių šimtų metrų. Vis tik medikai padėti nesuskubo, mat formaliai atsakė negalintys palikti darbo vietos.
Anot A. Verygos, nors tai ir nebūtų garantavę, kad vyrą pavyks išgelbėti, formalaus atsikalbinėjimo tokiose situacijose vis tik neturėtų būti.
„Aišku, jei medikas stovi prie operacinio stalo, jis nepaliks darbo ir nelėks kažkur kitur. Juo labiau ką gali padaryti atbėgęs medikas, jei šalia nėra to paties defibriliatorius, ką turi greitoji medicinos pagalba. Medikas padarys tą patį, ką turėtų mokėti padaryti kiekvienas žmogus visuomenėje.
Aišku, jei žmonės yra pasimetę, kreipiasi į gydymo įstaigą, kažkas iš personalo, jei nėra skubios pagalbos teikiama, tikrai galėtų kelis metrus ateiti, padėti susigaudyti. Bet to irgi nereikėtų suabsoliutinti. Suprantu skausmą žmonių, kurie praranda artimą, tačiau ne visais atvejais ir atėjęs medikas padarytų stebuklą“, – kalbėjo Seimo narys.
„Jei šalia stovintieji 3–4 minutes nieko nedarė, mediko atlėkimas nebūtų nieko gelbėjęs“, – pridūrė A. Matulas.
Įpareigos turėti defibriliatorius
A. Matulo patikino, kad pirmas dalykas, ko ketinama imtis po šio įvykio – įpareigoti tokius sporto centrus turėti defibriliatorių. „Turime pavyzdžių – ir vieną Kauno profesorių ištiko širdies smūgis užsienio oro uoste. Tada operatyviai sureagavo ir šalia stovintys žmonės, ir tarnybos, defibriliavo ir žmogus šiandien gyvas. O jei būtų laukę greitosios, žmogaus nebūtų buvę gyvo.
Eksministras antrino jam primindamas, kiek yra skaudžių istorijų, kai žmogus nugriuvo šalia defibriliatoriaus ir jam vis tiek nesuteikta pagalba. „Pats aparatas juk neatbėgs ir pagalbos nesuteiks, tai čia gal kiek pervertiname defibriliatorių kaip įrenginį. Jis tikrai ne visomis aplinkybėmis yra gelbstintis dalykas.
Net ir jo nesant atliekant išorinį širdies masažą. Būtų gerai turėti didesnį aparatų tinklą, manau, mes jį ir turėsime. Bet žmonės mokėti jais naudotis, visi turime būti paėmę į rankas bent mokomąjį defibriliatorių“, – komentavo A. Veryga.
SRK pirmininko manymu, taip pat ir visuomenės sveikatos biurams reikėtų bendruomenes, įstaigas daugiau mokyti gaivinimo principų.
Kai kurie iš anksto pasmerkti laiku nesulaukti pagalbos
Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius priminė kad Lietuvoje greitoji pagalba skubiu atveju turi spėti per 15 minučių, kaime – per 25 minutes. „Tačiau kartais ir tų 15 minučių yra per daug, tada svarbu yra žmonių sugebėjimas suteikti pirmąją pagalbą“, – sakė jis.
Pašnekovas priminė, kad apskritai svarbesnių varžybų organizatoriai pasirūpina, kad jų metu budėtų greitosios medicinos brigada ir jos budėjimą apmoka.
Paklaustas, ar šiuo metu apskritai turima pakankamai ekipažų, G. Kacevičius dūrė pirštu į kitą problemą, dėl kurios dalis gyventojų iš anksto pasmerkti laiku nesulaukti pagalbos.
„Lietuvoje šiais metais turime 213 budinčių ekipažų visoje šalyje. Kad įsivaizduotumėte, koks yra jų krūvis, tai vidutiniškai vienam ekipažui per parą tenka 9 greitosios pagalbos iškvietimai. Beje, Anykščiuose irgi tenka lygiai 9. Turbūt tai normalus krūvis.
Mano giliu įsitikinimu, problema yra ne ekipažų skaičius, bet tai, kaip jei yra išdėstyti. Jie dabar yra išdėstyti 92 vietose, bet mūsų skaičiavimai parodė, kad tam, jog visoje Lietuvoje greitoji spėtų atvykti per numatytą laiką, išdėstymas turėtų būti tankesnis, t. y. 125 vietose. Be to, tie ekipažai turėtų būti nuolat judantys ir galimybė padėti žymiai padidėtų, nes nebeliktų pilkųjų zonų, kur gyventojai iš anksto pasmerkti, kad nustatytu metu greitoji pagalba pas juos nespės“, – komentavo VLK vadovas.
Taip pat geresnės situacijos tikimasi sukūrus pavėžėjimo modelį visos šalies mastu, mat dabar greitosios neretai tik perveža pacientą, nors greitosios pagalbos jam nereikia.
