REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdos universiteto botanikos sodą aplankė girių galiūnas. Briedį išvydusi darbuotoja griebė telefoną ir užfiksavo jo kelionę tarp augalų. Specialistai sako, kad tokių nekviestų ir daug žalos pridarančių svečių sulaukia dažnai, tad bando juos atbaidyti visokiausiomis priemonėmis. 

Klaipėdos universiteto botanikos sodą aplankė girių galiūnas. Briedį išvydusi darbuotoja griebė telefoną ir užfiksavo jo kelionę tarp augalų. Specialistai sako, kad tokių nekviestų ir daug žalos pridarančių svečių sulaukia dažnai, tad bando juos atbaidyti visokiausiomis priemonėmis. 

REKLAMA

Neprašytą svečią Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotoja telefonu įamžino ankstyvą rytą praėjusią savaitę. Su priešais takeliu ramiausiai žirgliojančiu briedžiu ji susidūrė kone akis į akį.

„Po naktinio budėjimo išėjau apeiti tvoras, surinkti šiukšles iš kibirų ir grįžus į viršų pamačiau svečių. Išsigandau, nes jis labai didelis, ne nešnekinau, tyliai išsitraukiau telefoną ir bandžiau filmuoti, bet nieko, nes jis ėjo link manęs“, – teigia botanikos sodo darbuotoja Daiva Žadeikienė.

Išvydęs moterį galiūnas kiek stabteli, pasidairo ir pasuka gilyn į krūmus. Žemėje lieka tik įspaustos jo pėdos.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasuko link alyvų, pauostė alyvas, apėjo aplink namą ir nuėjo palei tvorą link ligoninės“, – situaciją pasakoja D. Žadeikienė.

Pasak specialistų, briedis jau nebe jauniklis, rudenį greičiausiai ieškosis sau poros.

Gamtininkas Gediminas Gražulevičius teigia: „Suaugęs patinas, augantys ragai, jis juos dar augins ragus iki rudens, kad būtų jau rudenį pasiruošęs tuoktuvėms, geras perspektyvus patinas.“

REKLAMA

Ir esą nereikia stebėtis, kad tokie keturkojai atklysta į miesto teritorijas, ypač, jei šalia plyti koks miškas. Vyksta migracija.

„Ieško vasaros maitinimo vietų, čia patinas, keliauja iš vienos vietos į kitą. Botanikos sodas pilnas medžių, įvairių augalų, briedžiui čia kaip mitybinė bazė. Žmonės ateina pasižiūrėt, o briedis nori skanumynų pavalgyt, tai ateina, kadangi Girulių miškas čia pat“, – sako G. Gražulevičius.

Briedžiai čia ir užsuka ne pirmą kartą. Reginį sodo darbuotojai užfiksavo ir prieš pora metų – pamėgtas vietas briedė aprodo dviem savo jaunikliams.

REKLAMA
REKLAMA

„Jinai lankydavosi ne tik rytais vakarais, bet ir darbo metu ir buvo agresyvesnė, nes saugojo jauniklį. Didelis žvėris, didelės kanopos, tai žala, kad sumindo patį paklotą ir gėlynus“, – teigia botanikos sodo atstovė Laura Normantė.

Tąkart pasiklausę pasakojimų, kad briedžius ir stirnas atbaido avių vilna, darbuotojai ir dirbtines aveles po pievą ganytis paleido, ir ūglius vilna rišo.

„Buvom padarę iš natūralios vilnos avytes dekoracijas, taip pat kai kurias šakeles medžių buvom apvynioję natūralia vilna. Taip pat su miškininkais buvom pasitarę naudojom ir repelentą, kuris atbaido žvėris“, – sako L. Normantė.

Tokie lankytojai be bilieto – botanikams išties tikras galvos skausmas. Mat briedžiai, stirnos, kiškiai ne žiedais grožisi, o naikina vertingas kolekcijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lapės sudarko žolės paklotą, zuikiai ir elninių šeimos keturkojai nugraužia medelių žievę ir šie dažnai žūsta. Stambieji raguočiai dar ir ištrypia lysves, nukanda daigus, pumpurus ir jaunus ūglius.

Tokių problemų daugybę pavasarių turėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas. Gausų būrį besiganančių švelniakailių fiksuodavo kameros patvoryje. Pernai stirnos pražudė didžiąją dalį tulpių kolekcijos- nuskabė prasikalusius pumpurus ir net suėdė iškastus svogūnėlius. Tad laibakojes iš šio sodo specialistai sugavo ir perkėlė į joms tinkamesnę vietą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų