Visgi premjerė Šimonytė atkerta, kad žmonėms labiau apsimokės gauti kompensacijas.
Nors infliacija Vokietijoje kone triskart mažesnė nei Lietuvoje ir siekia 8 procentus, kainos žmones į neviltį varo ir ten. Tūkstančiai vokiečių vaikus pavalgyti veda į paramos valgyklas. Viena tokių mamų – 33-ejų Monique.
„Valgau tik tai, ko vaikai nesuvalgo. Per savaitę išleidžiu 200 eurų, turiu tris vaikus, viską perku su nuolaida. Jei nuolaida didelė, nusiperku penkis pakelius ir užšaldau. Brangsta maistas, elektra. Dabar turiu 111 eurų“, – kalba vokietė Monique Ruck.
Vokietijoje dujos ir elektra per metus brango panašiai, kaip Lietuvoje – per 60 proc. Spręsti šią problemą Vokietijos valdžia nesibodi pinigų dalybomis – netrukus šalies gyventojus turėtų pasiekti 300 eurų vienkartinės išmokos.
100 eurų išmoką beveik šešiems milijonams namų ūkių žada ir Prancūzija. 150 šimto eurų – Austrija, o Latvija lapkritį ir gruodį žmonių sąskaitas mažinti ketina 15–20 eurų vienkartinėmis sumomis.
Tuo metu lietuviai vargsta eilėse dėl šildymo kompensacijų:
„Aišku, geriausia būtų pinigai. Skirtų, susimoki ir ramybė. Kokius 300, jei visiems mėnesiams.“
„Būtų kažkiek skirta, ar žiūrėtų į pajamas, ar ką patys priskaičiuotų – priklauso, nepriklauso. Nebereiktų vaikščioti ir darbuotojų mažiau reikėtų.“
„Nemanau, man asmeniškai geriau, tegul padeda su šiluma. O skirs – tai žiūrint, kokie žmonės ir kur padės tuos pinigus.“
„100 nelabai užtektų.“
„O jeigu bus permoka, tai paskui išskaičiuos.“
„Pinigais – o kur tu nupirksi? Pirkti nėra dabar, visi link kieto kuro perėjo, nėra pirkti malkų.“
Paskutinį kartą pinigų lietaus Lietuvos valdžia buvo pašlaksčiusi dar valdant Sauliui Skverneliui – pandemijos vargams padengti Vyriausybė pensininkams skyrė po 200 eurų. Dabartiniai valdantieji – konservatoriai su liberalais – tada priekaištavo, kad išmoka netikslinga, nes mažėjo dirbančiųjų, o ne pensininkų pajamos.
Dabar sąskaitos pučiasi jau visiems. Kitas buvęs premjeras, dabar jau Skvernelio bendražygis Algirdas Butkevičius vėl ragina sekti vokiečių ar prancūzų pavyzdžiu ir netgi juos pralenkti – vietoje kompensacijų už šildymą tiesiog duoti pinigų.
„Galėtų būti vienkartinė išmoka kokie 400 eurų. Aišku, pirmiausia turėtų paliesti tuos žmones, kurių pajamos santykinai mažesnės nei MMA“, – teigia A. Butkevičius.
Pinigų upę Butkevičius ragina pataškyti kaip reikiant.
„Gali būti išmoka už kiekvieną vaiką 100 eurų papildomai, gali būti išmoka, kurią taiko Jungtinė Karalystė – prie vienkartinės išmokos šildymo sezonui 400 eurų dar papildoma išmoka pensininkams 270 eurų“, – sako A. Butkevičius.
Tiesa, kiek toks dosnumas kainuotų biudžetui, politikas tiksliai pasakyti negali. Galbūt – apie 1,4 mlrd. eurų. T.y. daugiau, nei premjerė numatė visoms energetikos kompensacijoms. Premjerė Ingrida Šimonytė visgi tvirtina, kad Vyriausybė vienkartinių išmokų žmonėms neskirs.
„Jeigu mes suskaičiuotume tas sumas, kurios pasieks žmones per kainų apribojimus ar PVM kompensavimą, nė kiek neabejoju, tos sumos būtų didesnės nei bet kokios vienkartinės išmokos. Ir manau, kad vienkartinės išmokos gan nepraktiškas dalykas, nes sąskaitas apmokėti reikia kiekvieną mėnesį”, – sako I. Šimonytė.
Ekonomistas Marius Dubnikovas aiškina, kad vadinamieji pinigai iš sraigtasparnio nėra efektyviausia priemonė dorotis su elektros ar dujų kainomis.
„Duodami pinigai netikslinei rinkai arba reiktų atrinkinėti, kas gauna, kas negauna. Kitas dalykas – tai labai brangi priemonė“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Brangi, nes palūkanos už valstybės skolą nebėra nulinės. Dabartinėmis sąlygomis milijardas skolos per 10 metų kainuotų 300 milijonų eurų, o tai – pinigai į orą.
„Tokios išmokos neskatina peržiūrėti savo įpročių, neskatina taupyti. Sakyčiau, kad šią priemonę galima turėti užantyje ir, reikalui esant, ją panaudoti, jei matysime, kad situacija daug sudėtingesnė“, – kalba M. Dubnikovas.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, lietuviai energijos išlaidoms vidutiniškai skiria dešimtadalį algos. Mažiausiai – 6 procentus – tam išleidžia suomiai, o daugiausiai – čekai, 16 procentų.
