Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.
„Aš neturiu žodžių! Pasirinkite nepriklausomą tiekėją, sutaupysite?! 800 eurų daugiau, negu praeitą mėnesį! Ir nesakykite, kad čia – normalu! Kiek reikia mažam verslui uždirbti, kai tokios elektros kainos?“, – rašė moteris.
Tv3.lt redakcijai Aušra papasakojo, kad visą laiką buvo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) klientė ir mokėjo 0,11 euro už 1 kW. Tačiau dabar, apie pusę metu ji yra su „Elektrum“ klientė, nes visiems primygtinai liepė pasirinkti.
„Prieš tai, kol dar nebuvau pasirinkusi „Elektrum“ tiekėjo, jie man nedavė ramybės – skambino tikriausiai kas antrą dieną, ar jau pasirinkau tiekėją, ar jau pasirašiau sutartį ir t.t. Bombardavo tiek, kad nežinau.
Norėjau ESO likti, bet norėjau pažiūrėti, kas bus. Jie sakė – pasirašysite sutartį, bet kada galėsite nutraukti ir jums bus tikrai pigiau, negu dabar mokate. O paskui kainos pradėjo kilti...“, – savo patirtimi dalinasi pašnekovė.
Ji teigė, kad praeitą vasarą už elektrą mokėdavo 500–700 eurų. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužę elektra jai kainavo 339,08 euro. Šiais metais 1 kW jau atsiėjo 21 centą ir kainavo net 753,08 euro.
2021 m. birželį ji mokėjo 938,35 euro, o šiais metais 1 kW jau kainavo 28 centus ir sąskaita atėjo su keturženkliu skaičiumi – net 1255,27 euro.
„Kai atėjo birželio sąskaita, galvoju – oho... O vartojimas buvo plius minus vienodas“, – pasakojo Aušra.
Tačiau liepos mėnesio sąskaita buvo paskutinis lašas. Pernai moteris mokėjo 613,28 euro, o dabar liepos mėnesio elektra jai atsiėjo beveik 2 tūkst. eurų – 1943,98 euro, t. y. 41 centas už 1 kW: „Gegužę dar mokėjau 700 eurų. Matote, koks skirtumas?“
Elektros sąskaita nulems verslo ateitį
Aušra pasidalino, kad užsiima apgyvendinimo paslaugomis – turi 10 kambarių, apie 600 kv. m. Ji teigia, kad daugiausia kainuoja boileriai, kurie klientams šildo vandenį, todėl jiems daugiausiai elektros ir išnaudoja.
„Situacija dabar yra tokia, kad jeigu būdavo užimti visi 10 kambarių, aš galėdavau pasiskaičiuoti biudžetą, nes žinojau, kiek maždaug sumokėsiu už vandenį, elektrą. O dabar nežinau, kiek kiekvieną mėnesį kainuos elektra. Tai kaip man susiplanuoti – ar ateis 700 eurų, ar 2 tūkst., ar 3 tūkst. eurų?
Jei ateis 3 tūkst. eurų, aš jau nieko nebeužsidirbu, einu į minusą. Tokia nežinomybė. Aš nenoriu dirbti į minusą: arba aš užsidarysiu, arba aš išvažiuosiu, emigruosiu su savo šeimyna, arba eisiu kažkam kitam dirbti. Kam man tada laikyti savo verslą?“, – sako moteris.
Ji pamini, kad yra įdarbinusi tris darbuotojas, bet nežino, ką daryti, nes verslas nebeapsimoka, einama link bankroto.
Vienintelė išeitis – kelti apgyvendinimo kainas, tačiau, anot Aušros, ir tokios išeities jau nėra, kadangi kainos ir taip užkeltos iki maksimumo.
Ji įvardija, kad toje vietoje apgyvendinimo paslaugas teikia trijose vietose: už vienvietį ar dvivietį kambarį – 40–50 eurų, kitur – 50–60 eurų, bet ten dar ir pusryčius duoda.
„Tai aš jau nebegaliu kelti. Jau nuo 2016 m. kiekvienais metais po 5 eurus pakeldavau, nes visur kainos kyla. Visi sako, kad labai brangu, o aš sakau, kad negaliu nuleisti, nes tada jau geriau bus neužimtas kambarys, kitaip man neapsimoka, uždarau ir nebevystau jokios veiklos“, – guodžiasi pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad jei pakeltų kainas – niekas kambarių nebeužsisakytų, nes ir taip per brangu. Aušra pasakoja, kad klientai kartais sako, jog net Vilniuje ir Kaune būna daug pigiau, bet, deja, kitaip neišeina išsilaikyti.
„Mes stengiamės, kad būtų aukšta kokybė – tvarkinga, švaru, gražu, bet kelti kainų mes nebegalime“, – nurodo moteris.
Pati pasirinko būti priklausoma nuo biržos kainų
„Elektrum“, komentuodami šią situaciją, pabrėžė, kad visiems savo klientams, taip pat ir verslo, siūlomas pasirinkimas – jie gali fiksuoti elektros kainą arba rinktis su biržos kaina susijusį elektros planą.
„Jau nuo šių metų pradžios komunikavome klientams, kad kainos nekris ir protingiausia šiuo metu būtų rinktis fiksuotą tarifą, bet klientai paprastai lygina mūsų siūlomą tarifą su tuo, ką mokėjo prieš mėnesį, nepaisant to, kad kitą mėnesį jie gali sumokėti dvigubai“, – tikino „Elektrum“ atstovai.
Jų teigimu, šiuo atveju dar gegužės mėnesį klientei buvo pasiūlyta fiksuoti kainą, kuri tuo metu buvo 20–22 centai už 1 kWh priklausomai nuo pasirinkto laikotarpio: „Bet ji pati pasirinko ir toliau likti priklausoma nuo biržos kainų. Elektros kaina biržoje jau kyla keletą mėnesių iš eilės, todėl ir sąskaitos didėja.“
„Elektrum“ nurodo, kad kainos kyla dėl sumažėjusios gamybos, sparčiai kylančių dujų kainų, nepalankių orų, nes šie faktoriai tiesiogiai daro įtaką elektros kainoms.
Anot atstovų, už rugpjūtį klientai mokės daugiau, nes jau šiuo metu biržos vidurkis siekia 45 centų už 1 kWh.
„Sunku prognozuoti, kiek jos dar gali kilti, turbūt niekas nesitikėjo, kad biržoje elektros kaina gali išaugti iki 30 centų už 1 kWh“, – sakė „Elektrum“.
Įmonės atstovai pridūrė, kad valstybės kompensacijos šiuo metu taikomos tik gyventojams, o kaip bus su verslu – dar nežino. Todėl visoms įmonėms pataria paskubėti fiksuoti kainą, jeigu dar to nepadarė, nes artėjant šaltajam sezonui kainos, panašu, dar augs.
Tokia situacija – visoje ES rinkoje
Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) teigimu, aukštas rekordines kainas nulemia šiuo metu visoje Europoje vyraujanti „tobulos audros situacija“, t.y. kai vienu metu įvyksta daug mažai tikėtinų įvykių.
Taryba įvardina, kad mažai tikėtini įvykiai – tai aukštos dujų kainos, maža vėjo ir vandens generacija, dėl planinių remonto darbų ir aukštos oro temperatūros apribotos tarpsisteminės jungtys ir gamybos pajėgumai (pvz., apriboti gamybos pajėgumai dėl planinių remonto darbų Estijoje – 1120 MW, Latvijoje – 310 MW, Lietuvoje – 60 MW, nuo 700 MW iki 660 MW sumažėjęs „Nord Balt“ jungties su Švedija pajėgumas). Pagal biržos prekybos sistemą kaina yra formuojama pagal vieną žinomiausių ekonomikos dėsnių – pasiūlos ir paklausos dėsnį. Pagal jį, paprastai sakant, esant produkto trūkumui – produkto kaina didėja.
VERT primena, kad Lietuva yra Skandinavijos elektros prekybos biržos „Nord Pool“ narė, kur taikomas vienodas visose šalyse principas dėl kainos nustatymo pagal didžiausią gamintojo/tiekėjo kainą.
Jos teigimu, ilgesnėje perspektyvoje aukštos kainos ir kainos nustatymas pagal didžiausio gamintojo/tiekėjo kainą skatina investicijas į konkurencingus pigius elektros energijos gamybos šaltinius. Investuotojai pasirenka įrengti pigiausią generaciją, todėl ilgesnėje perspektyvoje atsiradusi didelė pigių atsinaujinančių gamybos išteklių pasiūla sukurtų žemas elektros energijos kainas.
Tačiau VERT neslepia, kad šiuo metu visoje ES rinkoje susidariusi situacija, kada ženkliai trūksta pigios elektros energijos pasiūlos, o išaugusios gamtinių dujų kainos padidino kainas formuojančių ir gamtines dujas naudojančių gamintojų kainas.
