Apie tai, ką darysime su mokyklomis rusų kalba ir kokia jų ateitis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ir KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.
Jeigu bus mokoma daugiau lietuvių kalba, tai automatiškai, rusų kalba bus mokoma mažiau dalykų?
G. Jakštas: Priklausomai, kaip realizuosime. Mes pateikėme siūlymus, pateikėme siūlymų kreiptis. Dabar vyksta diskusijos, turėjome susitikimų su vicemerais, atsakingais už švietimą, kurie yra tose savivaldybėse, kur vis dar yra tautinių bendrijų mokyklų, tai yra Vilniuje, Klaipėdoje, Šalčininkuose, Visagine.
Tos diskusijos vyksta, tai matome, nusiteikimas yra, kad gal net dar spartesniu žingsniu žengti į tą pokytį. Kalbame ir apie darželius, tai iki 2021 metų turėjome, kad darželiai, jeigu yra tautinių bendrijų kalba, galėjo visai neturėti lietuvių kalbos. Nuo 2021 metų yra 5 valandos, kai ugdoma lietuvių kalba. Suprantame, kad darželyje vaikas praleidžia per savaitę apie 50 valandų, tai yra apie 10 proc. lietuvių kalba.
Suprantame, tai yra ne pamokos, o tiesiog ugdymas, ugdymas yra viskas darželyje, tai, pavyzdžiui, sakoma „susirink žaislus“, jeigu tai sakoma lietuvių kalba, tai jau tos valandos gali gana greitai ir būti sunaudotos. Mūsų pirminis siūlymas būtų toks, kad galėtume turėti vieną dieną, kuri būtų praleidžiama lietuvių kalba. Nebūtinai tai fiziškai turi būti kažkuri viena diena, gal du pusdieniai.
Girdime siūlymus iš pačių savivaldybių, iš mokyklų, darželių, kad galbūt reikėtų galvoti net apie 50 proc. laiko, kada būtų mokoma lietuvių kalba. Tai diskusijos vyksta.
Kalbant apie pradinį ugdymą, iš tikrųjų keista situacija yra susidariusi, kad, jeigu ugdymas yra lietuvių kalba, tikėtina, vaikai ir savo aplinkoje daug bendrauja lietuvių kalba, visus dalykus mokosi lietuvių kalba ir lietuvių kalbos, ir literatūros pamokų per 4 metus pradiniame ugdyme turi daugiau nei 1000 valandų. Jeigu yra tautinių bendrijų mokykla, suprantame, kiti dalykai yra ne lietuvių kalba, aplinkoje mažiau tos kalbos ir tai pačiai programai lietuvių kalbos, ir literatūros turi virš 600 valandų. Tai per mažiau laiko, mažiau bendrai susidurdami su kalba, turi išmoktą pačią programą.
Kad taip išmoks lietuvių kalbą tinkamai, matyt, yra gana naivu galvoti. Jeigu norėtume suvienodinti, tai sąlygos būtų įvertinamos, kiek ir mokytojų reikėtų papildomai, kiek tai kainuotų, kaip reikėtų koreguoti higienos normas, kad nereikėtų to padaryti tautinės bendrijos kalbos sąskaita, savo gimtosios kalbos sąskaita.
Kaip vertinate pokyčius, kai palaipsniui mokomieji dalykai iš rusų būtų keičiami į lietuvių? Taip pat, ar sutinkate su teiginiu, kad rusų mokyklų mokiniai turi didesnę tikimybę tapti 5-ąja kolona?
D. Žvirdauskas: Ministerijos teikiamų siūlymų kelias iš esmės yra teisingas, nes pavojus tame, kad bendruomenės gyvena tarsi tokiam burbule, tarkime, rusakalbėje terpėje – jie klauso žinias rusų kalba, bet tuo pačiu neišvengia propagandos, įvairios melagingos informacijos. Tai toms bendruomenėms turi būti suteiktos kitos galimybės. Ir vėlgi turėtume, nepamiršti, kad Lietuva yra demokratinė, humanizmu besiremianti šalis ir tos priemonės turėtų būti švelnios, humaniškos, ką ministras ir minėjo. <...>
Reikia suteikti galimybes, suteikti kvalifikacijos programas, kad mokytojai galėtų išmokti lietuvių kalbą. Būčiau už švelnesnių priemonių taikymą ir, be abejo, reikia žiūrėti, ar tie žmonės priima, ar supranta tas investicijas, kurias valstybė nori suteikti. Ir ar supranta, kad investicijos pagrįstos tuo, jog mokinių karjera bus visai kita, jų visai kitos galimybės gyventi mūsų visuomenėje Lietuvoje.
Mokinių rusakalbėse mokyklose rezultatai yra blogesni nei lietuviakalbėse ir dėl to būtina keisti tvarką. Bet ką jūs dar girdite iš mokyklų, iš mokytojų, gal ir mokinių, ar jie sutinka su tais pokyčiais?
D. Žvirdauskas: Aš manau, kad tokia yra valstybės politika su jais gražiai kalbantis. Kiek man tenka su vadovais bendrauti iš tų kraštų, nė vieno nesutikau, kuris sakytų, kad jie to nedarys ar turi kažkokį priešišką nusistatymą. Iš vadovų, kurie yra tuose kraštuose, tai tikrai skleidžiama pozityvi žinia ir noras bendradarbiauti.
Dabar mokyklose galioja tvarka, kad be gydytojo pažymos mokinys per mėnesį gali praleisti ne daugiau kaip 5 dienas. Dalis tėvų piktnaudžiauja šia tvarka ir mokslo metų metu išsiveža atžalas atostogų. Kas gresia tokiems tėvams, ar yra numatytos baudos?
G. Jakštas: Baudų jokių nėra numatyta, čia yra bendra administracinė atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą į švietimą, bet nesinorėtų kalbėti apie kažkokius baudimus, čia yra atsakomybės ir supratimo, vertybių formavimas, kad visgi svarbiausia yra švietimas vaikui. Spėsi apkeliauti pasaulį, spėsi prisiatostogauti, bus ilgos atostogos vasarą, galimybių tikrai yra sudaroma. Bet praleidus pamokas, kai matome, kokios susidaro spragos, yra dalykų, kur taip yra, kad jeigu neišmokstame matematikoj kažkokių pagrindų, tai tolimesnių žinių nėra ant ko lipdyt, ir dėl to paskui turime pasekmes, kai vėlesnėse klasėse didelė dalis neišlaiko egzamino, nes dar penktoje ar šeštoje klasėje tos žinios kažkur užstrigo.
Yra tėvų, kur galbūt ir paatostogauja. Aš nebūčiau toks, kur sakytų, kad turime viską būtinai išgaudyti ir griežtai laikytis tik taisyklių, bet jeigu tėvai pasirūpina ugdymu, kad vaikas, pavyzdžiui, mokytųsi nuotoliu, gali susitarti ir su mokykla, tai tos galimybės žiūrėti lanksčiai, jos visos yra.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
