Apie tai, ką reiškia skandalinga Trumpo kalba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos karo istorikas, politikas Valdas Rakutis ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Ar Trumpo pasisakymas padarė žalos Europai arba NATO aljansui?
V. Rakutis: Manau, kad jis nieko naujo nepasakė. Jis panašiai buvo pasakęs ir savo pirmosios kadencijos metu. Gal tik naujai nuskambėjo šitas pasakymas dėl to, kad prasidėjo karas su Ukraina, ir iš tikrųjų tas karas yra labai netoli mūsų sienų, jis daug aktualesnis. Nebuvo kalbama anksčiau, nes anksčiau tai galima buvo nurašyti, kad tiesiog norima, jog Europa labiau prisidėtų prie gynybos, kam labai pritarčiau.
Iš tikro Europa nėra vargšas kraštas, tikrai gali savo gynyba pasirūpinti pakankamai, bet šiuo metu tai skamba šiek tiek grėsmingai, kadangi tai gali sukelti klausimų, ar iš viso Amerika liks NATO, o suabejojimas šiuo dalyku kelia daugybę problemų tiek gynybos planams, tiek praktiškai įgyvendinant gynybos politiką, saugumo politikas visose valstybėse. Dėl to šitie pareiškimai, jie savaip yra aktualūs.
Kai kurių Europos valstybių vadovai, NATO buvęs vadovas sureagavo į Trumpo kalbą ir ją įvertino neigiamai. Jūs manote, ar tai pridarys papildomos žalos, ar kaip tik NATO valstybes privers susiimti?
P. Vaitiekūnas: Aišku, kad daro žalos, todėl, kad pagrindinis Europos saugumo nešėjas yra Amerikos dalyvavimas, Amerikos buvimas Europoje, tame tarpe Amerikos buvimas Lietuvoje.
Taigi tokie pasisakymai daro žalą. Jūs užduodate klausimą kaip racionalus, protingas, išsilavinęs žmogus. Mes turime reikalą su visiškai kitu reiškiniu. Jie kuria chaosą. O chaosas savaime neturi tikslo, jis neturi prasmės, bet jis griauna Vakarų demokratinę civilizaciją. <...>
Dabar pagrindinis Putino tikslas – įtraukti į konfliktą kiek galima daugiau šalių, sukurti chaotišką aplinką. Tai pavyzdžiui gali būti Šiaurės Korėja, Iranas.
Ar Trumpas kalbą sakė vidinei auditorijai, ar čia turėjo kažkokią žinutę siunčiamą ir Europai?
P. Vaitiekūnas: Vadinamiems rednekams Amerikoje, juodadarbiams, jiems, be abejo, šitas pasakymas patiko.
Neduosim pinigų, tai reiškia mums daugiau liks. Bet visai neįskaito labai paprasto dalyko, kad Amerika visų pirma tai supervalstybė, todėl, kad Amerika tiki milijardai žmonių ir kelia prieš save tikslą sukurti kažką panašaus į Amerikos civilizaciją, Amerikos demokratiją, judėti ta pačia kryptimi kaip į Vakarų civilizaciją.
Be šito dėmens – milijardų žmonių, kurie tiki Amerika ir tikisi Amerikos lyderystės, Trumpas veda Ameriką į pražūtį.
Kalbant apie Europos saugumą, gal pirmiausia reiktų žinoti istorinį kontekstą. Ar teisingai suprantu, kad pasibaigus Antram pasauliniam karui iš karto amerikiečiai, čia įvedę savo pajėgas, jie ir sukūrė saugumo sistemą Europoje?
V. Rakutis: Taip sakyti, kad viena Amerika tą darė, negalima. Aš manau, kad jie galbūt buvo pagrindiniai entuziastai, nors čia būtinai ir Britaniją reikia paminėti. Buvo Vakarų arba anglosaksų valstybės, kaip Čerčilis rašo savo atsiminimuose, buvo ta ašis, kuri sukūrė naują pasaulio tvarką, prie kurios paskui prisijungė daugelis valstybių.
Ir tos valstybės, jos buvo komanda. Ir dėl to, kad buvo komanda, dėl to jinai yra tokia įtikinama. Nes jeigu tai bus, kaip rusai piešia Amerikos kuriamą imperiją, tai ji yra labai silpna. <...> Bet JAV lyderystė yra neabejotina.
Ji yra būtinai reikalinga, ir ne tiktai fizinė, karinė, ekonominė, bet taip pat ideologinė, nes mes suprantame, kad šitos sąjungos vėliava yra laisvės vėliava, prisiminkime, kaip mes pasirinkome ir džiaugiamės, kaip mes norėjome patekti į Vakarų pasaulį dėl to, kad yra laisvasis pasaulis.
Bet reikia pripažinti, kad Amerikos išlaidos karo reikmėms yra didžiulės, jeigu lygintume su Europos, ar ne? Ir čia šitoje vietoje nuo Amerikos nuginčyti indėlio negalima.
P. Vaitiekūnas: Dar dėkui Dievui, kad jie tokias išlaidas turi. Yra toks sparnuotas posakis apie NATO: kam NATO reikalingas? Kad Amerika iš Europos neišeitų, kad rusai į Europą neateitų ir kad vokiečiai nekeltų galvų, ko po Antrojo pasaulinio karo buvo baiminamasi.
Profesoriau Rakuti, kaip jūs sakote apie laisvąjį pasaulį, tai reikia pridėti, kad jis yra demokratinis pasaulis, kuriame veikia rinkimai ir veikia Helsinkio susitarimai apie sienų neliečiamumą, prie kurio buvo prisijungusi ir Tarybų Sąjunga. Tai Europoje leido mums 70 ar 80 metų gyventi neregėtai ilgoje taikoje, iki kol neatsirado Rusijos lyderis, kuris nėjo į rinkimus.
Jis užgrobė su savo grupuote valdžią ir nuo čia prasidėjo Rusijos smukimas, karas Ukrainoje, grasinimai Europai, Vakarams ir, matyt, viskas juda link to, link ko turi judėti – link branduolinio karo.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
