Šiuolaikiniai vidaus degimo varikliai yra itin sudėtingi mechanizmai, apkrauti gausybe papildomos įrangos, būtinos griežtiems emisijų reikalavimams atitikti.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Teoriškai mašinos patikimumas krenta augant detalių skaičiui, tačiau realiame gyvenime viską lemia dvi gyvybiškai svarbios sistemos – tepimo ir aušinimo.
Jei bent viena iš šių sistemų funkcionuoja netinkamai, anksčiau ar vėliau tai baigiasi itin brangiu gedimu. Jei vairuotojas nesirūpina variklio alyvos keitimu ar papildymu – jis užkala, jeigu jis nesirūpina aušinimo sistema – jis perkaista.
Ir nors šiuolaikinės alyvos bei tepimo sistemos šiandien yra gana patikimos, aušinimo sistemos gedimo rizika išlieka kur kas didesnė ir klastingesnė.
Karštis, tapęs nauja norma
Variklio temperatūros valdymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių išmetamųjų dujų emisijas. Tai sritis, kuriai inžinieriai šiuo metu skiria didžiulį dėmesį.
Pagrindinis jų tikslas – padėti kuo greičiau pasiekti darbinę variklio temperatūrą. Tačiau šiandien ji yra gerokai aukštesnė nei prieš porą dešimtmečių. Legendinė 90 laipsnių riba jau seniai peržengta.
Šiandien benzininiai varikliai normaliai veikia aukštesnėje nei 100 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, naudodami aukšto slėgio aušinimo sistemas.
Tokiomis ekstremaliomis darbinėmis temperatūromis ypač garsėja BMW varikliai, tačiau tai taip pat vienas iš elementų, padedančių pasiekti stebėtinai mažas degalų sąnaudas.
Įdomu tai, kad anksčiau JAV rinkai skirtiems modeliams, dėl skirtingų klimato sąlygų, būdavo montuojami žemesnės temperatūros termostatai. Todėl dabar kai kurie entuziastai, pavyzdžiui, 5 serijos (E60/E61) savininkai, originalius europinius termostatus sąmoningai keičia amerikietiškais, siekdami tausoti variklį.
Mažiau skysčio ir pavojingi įpročiai
Aukštos temperatūros tendencijai tiesiogiai prieštarauja kitas gamintojų įprotis – mažinti aušinimo skysčio kiekį sistemoje. Taip siekiama dar greitesnio variklio įšilimo, o kartu su tai vairuotojai gauna ir mažesnius priežiūros kaštus. Juk kuo mažiau skysčio sistemoje, tuo mažiau jo reikės pilti norint jį pakeisti.
Prie problemų prisideda ir drastiškai ilginami keitimo intervalai. Jei anksčiau aušinimo skystį keisdavome kas 60 tūkst. kilometrų, dabar gamintojai rekomenduoja tai daryti pasiekus 100 ar 120 tūkst. km.
Tačiau etilenglikolio pagrindu pagamintas skystis natūraliai sensta, praranda antikorozines savybes ir nustoja saugoti vidinius variklio komponentus. Ilgalaikėje perspektyvoje net ir trumpalaikis variklio perkaitimas tampa pražūtingas.
Dažnas vairuotojas, pamatęs kylančią temperatūrą, sustoja ir, pastebėjęs skysčio trūkumą išsiplėtimo bakelyje, iškart į sistemą nori įpilti šalto vandens. Tai yra didžiulė klaida.
Pilti šaltą vandenį į perkaitusį variklį yra itin pavojinga – būtina palaukti, kol sistema atvės. Deja, šiuolaikiniuose automobiliuose tradicinę aušinimo sistemos temperatūros indikatorių pakeitė simbolis, kuris prietaisų skydelyje pasirodo kritiniais atvejais.
O net jei rodyklė prietaisų skydelyje yra, ji sukalibruota taip, kad nerodytų nedidelių svyravimų ir be reikalo neblaškytų vairuotojo.
Nematomas pavojus
Jei variklis perkaista bent trumpam, gali būti pažeista daugybė komponentų. Tipiškas scenarijus – pradegusi variklio galvutės tarpinė, lemianti aušinimo skysčio dingimą.
Aukšta temperatūra taip pat pražūtinga kitiems sandarikliams: sukietėja vožtuvų riebokšliai, prasideda alyvos nutekėjimai arba jos deginimas cilindruose, deformuojasi plastikinės detalės.
Puikus to pavyzdys – BMW ir „PSA“ koncernų sukurti EP serijos varikliai (1.4 VTi, 1.6 VTi), kurių darbinė temperatūra siekia maždaug 107 laipsnius.
Šiuose varikliuose paskirstymo velenėlių jutikliai yra integruoti tiesiai į plastikinį vožtuvų dangtelį, o tai iššaukia vieną erzinančią problemą. Dėl didelio karščio plastikas deformuojasi, jutiklių signalai išsikreipia, o variklis praranda galią ir pradeda dirbti netolygiai.
Tokį gedimą diagnozuoti ypač sunku, nes iš pradžių įtariamos visai kitos sistemos – žvakės, uždegimo ritės ar lambda zondai.
Tad, kai kitą kartą atliksite planinį aptarnavimą, padarykite paslaugą sau ir savo automobiliui – patikrinkite ar aušinimo sistema veikia be priekaištų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
