Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone. Už tokią sandorio sumą būtų galima įsigyti beveik 1,2 tūkst. kv. m. vilą Majamyje su aštuoniais miegamaisiais.
Antrojoje vietoje gyvenamasis namas ir žemės sklypas Vilniuje, T. Kosčiuškos g., už 3,5 mln. eurų.
Trečias didžiausias sandoris sudarytas 2019 m. – už 2,25 mln. eurų parduotas butas ir žemės sklypas Vilniuje, J. Basanavičiaus g.
Šalyje buvo nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų sumą – tai didžiausia per metus būstui Lietuvoje įsigyti išleista suma per visą istoriją.
Praėjusiais metais Lietuvoje įregistruota daugiau nei 134 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 7 proc. daugiau nei 2018 m. Daugiau nei pusė sandorių, 67,3 tūkst., buvo susiję su žemės sklypais.
„Šiandien jau drąsiai galime teigti, kad NT sandorių rinka 2019 metais pademonstravo išskirtinius ir seniai matytus skaičius. Įregistruotų butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius praėjusiais metais buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį“, – sakė Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Jis pabrėžė, kad analizuojant atskiras kategorijas metiniais augimo tempais išsiskyrė gyvenamieji namai, o butų segmente stebėtas nuosaikus augimas.
NT sandorių skaičius augs ir toliau
P. Rudzkis teigia, kad įregistruoti butų pardavimai šalies didmiesčiuose taip pat pasiekė dešimtmetį nematytas aukštumas.
2019 m. buvo įregistruota beveik 36 tūkst. butų sandoriai – 5 proc. daugiau nei 2018 m. (34,2 tūkst.).
Vilniuje praėjusiais metais įregistruota daugiau nei 12 tūkst. butų pardavimų – 9 proc. daugiau nei 2018 metais, Kaune – 5,2 tūkst. (7 proc. daugiau), Klaipėdoje – 3,2 tūkst. (6 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,6 tūkst. (9 proc. daugiau), Panevėžyje – 1,2 tūkst. (8 proc. daugiau).
Praėjusiais metais Lietuvoje parduota beveik 12 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 8 proc. daugiau nei 2018 m. (11 tūkst.).
„Visus praėjusius metus stebėjome pakankamai didelį gyventojų norą investuoti į būstą. Šios investicijos dažniausiai nukreipiamos į patraukliausias rinkas – trijuose didžiausiuose šalies miestuose kas penktas per 2019 m. įsigytas butas, mūsų vertinimu, galėtų būti priskiriamas investiciniam, t.y. tokiam, kurį įsigijo gyvenimui būstą jau turintys pirkėjai. Analizuodami tipinius tokių investicinių butų pirkėjus pamatėme, kad dažniausiai juos perka vaikų turinčios šeimos“, – atkreipė dėmesį P. Rudzkis.
Registrų centro atstovas atkreipia dėmesį, kad analizuojant pastarųjų kelių metų tendencijas galima pastebėti – NT sandorių skaičius kasmet vis auga, todėl ir šiais metais galima tikėtis dar vienų augimo metų.
„Objektyvių priežasčių, kodėl augimas neturėtų tęstis, nėra. Ir toliau išliekant palankioms ekonominėms sąlygoms, drastiškai nemažėjant būsto pasiūlai ir išliekant palankiomis skolinimosi sąlygomis, tikėtina, kad butų ir namų pardavimai visoje šalyje šiais metais toliau augs“, – sako Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Daugiausia išleista perkant senos statybos butus
Didžiąją dalį pernai būstui išleistos sumos pirkėjai sumokėjo įsigydami senesnės statybos butus. Daugiausia jų buvo nupirkta Vilniuje.
Registrų centro duomenimis, 2019 m. už senesnės statybos butus Vilniuje vidutiniškai mokėta po 1 462,5 euro už kv. metrą – 6 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje pernai siekė 1 644 eurus ir buvo beveik 3 proc. didesnė nei 2018 metais.
Kituose Lietuvos didmiesčiuose už senos statybos butus 2019 m. mokėta vidutiniškai po beveik 880 eurų už kv. metrą – 7 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o už naujo statybos – vidutiniškai po 1 223 eurus už kv. metrą (5 proc. daugiau).
Būstų pirkimą lemia ne vienas veiksnys
Manoma, kad išaugęs NT perkamumas susijęs su tuo, kad per pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio augimas buvo spartesnis, nei būsto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 m. iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis „į rankas“ sostinėje padidėjo beveik 50 proc., o butų kainos – 19 proc.
„Nuo to laiko, kai pradėjome būsto verslą prieš 15 metų, dar nebuvome matę tokio spartaus augimo, koks buvo praėjusių metų pradžioje – kai kuriais mėnesiais parduotų butų skaičius išaugo du kartus. Mūsų vertinimu, prie to labiausiai prisidėjo rekordinis būsto įperkamumas“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Kita įvardijama NT pirkimo priežastis – santaupos, kurias gyventojai siekia įdarbinti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugas Statulevičius pastebi, kad dėl noro investuoti išaugo ir ne naujos statybos butų pardavimai.
„Tiek Kaune, tiek Vilniuje buvo pastebima, kad didesnė dinamika, didesnis augimas buvo ne naujos statybos butų. Tai irgi matosi, kad žmonės patys nori pasigerinti savo sąlygas, ieško didesnės kvadratūros būtų, tuos butus perka kaip investiciją ir, kadangi investicijai ne visada gali įpirkti naujos statybos, perka ne naujos statybos butus“, – sako M. Statulevičius.
„Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkėjų aktyvumą lemia ne vienas veiksnys: „Pirkėjų aktyvumą iš esmės lemia palanki ekonominė aplinka, pozityvūs gyventojų lūkesčiai tiek dėl darbo, tiek dėl pačios rinkos perspektyvų.“
Jis pabrėžė, kad NT pirkimui įtaką daro ir tai, kad auga būsto įperkamumas, pakankamai įkandamos palūkanos ir plati naujo būsto pasiūla.
