Kaip rašo „The Guardian“, A. F. Rasmusseno teigimu, jei NATO Vilniaus viršūnių susitikime nepavyks apsispręsti dėl žingsnių dėl Ukrainos narystės ar jos saugumo garantijų, „yra aiški galimybė, kad kai kurios šalys gali imtis veiksmų individualiai“.
„Žinoma, kad Lenkija labai dalyvauja teikiant konkrečią pagalbą Ukrainai. Ir neatmetu, kad Lenkija dar labiau įsitrauks į šį kontekstą nacionaliniu lygmeniu, o Baltijos šalys seks iš paskos, galbūt net su galimybe dislokuoti karius ant žemės“, – sakė jis.
Buvusio Aljanso generalinio sekretoriaus teigimu, Varšuva „rimtai svarstys galimybę sukurti norinčiųjų koaliciją, jei Ukraina nieko negaus Vilniuje“, ir Ukrainai kreiptis tokios karinės pagalbos būtų visiškai teisėta.
A. F. Rasmussenas yra vienas iš Ukrainos saugumo garantijų projekto, žinomo kaip „Kyjivo saugumo paktas“, kūrėjų.
Kaip žinia, oficialūs Aljanso ir Vakarų valstybių atstovai ne kartą kategoriškai atmetė galimybę į Ukrainą įvesti savo karius, teigdami, kad tai padėtų pagrindą tiesioginei NATO ir Rusijos konfrontacijai.
