REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Azartinių lošimų reguliavimas įstrigo lyg pelkėje

Europą Lietuva siunčia velniop

Nors piktnaudžiavimas azartiniais lošimais yra rimta problema, o internete vykstantys procesai iš esmės nereguliuojami visai, Seimas jau ne pirmą kadenciją nesugeba susidoroti su nauja Azartinių lošimų įstatymo redakcija, kuri sureguliuotų šią sritį, atsižvelgiant į dabartines realijas. Tuo metu, kai buvo priimamas dabar galiojantis Azartinių lošimų įstatymas, lošimai internete apskritai neegzistavo, todėl ir nebuvo niekaip reglamentuojami.

Ligonių netrūksta

Patologinis potraukis azartiniams lošimams, remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10), yra vertinamas kaip psichikos ir elgesio sutrikimas, žymimas F63.0 šifru. Jis apibrėžiamas dažnai pasikartojančiais potraukio azartiniams lošimams epizodais, kurie taip užvaldo asmens gyvenimą, kad atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeimyninių vertybių bei įsipareigojimų.

Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata portalui balsas.lt sakė, kad besigydančių nuo šios priklausomybės rūšies įstaiga turi apie keturiasdešimt – apie dvi dešimtis stacionariai ir maždaug tiek pat ambulatoriškai.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak E. Subatos, nėra didelio skirtumo, kokiu būtent būdu asmuo tampa priklausomas – lošdamas ruletę, kortomis ar lažindamasis, kuri komanda laimės. „Svarbu, kad jis nesivaldo. O ką jis lošia – neturi reikšmės. Daugiausiai susiduriame su prasilošusiais, naudojant lošimų automatus“, – sakė specialistas.

REKLAMA

Pasak E. Subatos, gydymas yra pakankamai sudėtingas. Pradžioje kartu su priklausomais nuo alkoholio ir narkotikų asmenimis gydomasi stacionariai (keturias savaites) arba ambulatoriškai (tris mėnesius). Vėliau reikalingas palaikomasis gydymas, kuris vykdomas bendraujant su anoniminių lošėjų klubais.

Kol kažkas gydosi, kažkas kraunasi pinigus ir ramiai sau organizuoja lošimus internetu, nepaisant to, kad to daryti pagal galiojantį įstatymą – negalima. Pinigai sukasi nemenki, tad ir „kova po kilimu“ vyksta gan arši. Neseniai pasirodė iniciatyvos – riboti kai kurias interneto prieigas ir neleisti naudotis užsienio lažybų organizatorių paslaugomis. Girdi, tai žlugdo „nacionalinį verslą“.

REKLAMA
REKLAMA

Gal dabar pavyks?

Naujas Azartinių lošimų įstatymas, kuris turėtų sutaikyti Lietuvos pasenusią ir net nebegyvą teoriją su realybe bei reglamentuoti vykstančius lošimus internete, skinasi kelią ypač sunkiai. Ties juo pūkščia jau trečia seimūnų kadencija.

Kaip jau ne kartą rašė balsas.lt, praėjusios kadencijos parlamente, kai tuometinio Seimo nario Žilvino Šilgalio vadovaujama darbo grupė pateikė projektą, kuris nesulaukė esminių pastabų ir net praėjo pateikimo stadiją. Tačiau užuot priėmę minėtą projektą Seime, netikėtai buvo sudaryta nauja darbo grupė ir gimė naujas – alternatyvus projektas. Pastarojo esmė buvo Lietuvos rinkos uždarymas nuo „užsienio lošimų verslo ryklių“, kurie, kažkieno liguistu įsivaizdavimu, labai veržiasi į nykštukinę, jų mastais, rinką. O uždarius rinką konkurentams iš užsienio, įstatymo projektas numato visišką Lietuvos liberalizavimą, joje veikiančioms vietos bendrovėms, tiesiog laukinius vakarus, kur sulošti kauliukais ar kortomis galima visur. Ypač liberalios sąlygos įstatymo projekte numatytos B kategorijos lošimų automatams, nuo kurių, kaip aukščiau minėta, dažniausiai ir tampa priklausomais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsitiktinai ar ne, bet būtent šios Seimo narių grupės atstovai svetima sąskaita keliavo į Jungtinę Karalystę „susipažinti su lošimų veikla“, o pats projektas buvo sutvertas B kategorijos lošimų verslo struktūros savininko interesams atstovaujančio advokato kompiuteryje. Visi „prieš“ įstatymo projektą, tačiau projektas sėkmingai juda priėmimo link.

Buvo akivaizdu, tokio pavidalo projektas, kurį buvo parengusi buvusio Seimo ekonomikos komiteto vadovo Dainiaus Budrio vadovaujama darbo grupė, neturėjo šansų būti priimtas. Jį pastabomis išmargino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Seimo teisininkai, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos ir šalies Vyriausybė. Tačiau nepaisant visų šių pastabų, naujai susirinkęs Seimas nusprendė kaip pagrindinį projektą tolesniam svarstymui pasirinkti būtent Dainiaus Budrio darbo grupės sukurtą įstatymo projektą. Žilvino Šilgalio vadovaujamos grupės projektas, kuriam esminių pastabų nebuvo pateikta, buvo padėtas į stalčių ir pamirštas. Kodėl atsitiko taip, kad už pagrindą naujam azartinių lošimų įstatymui buvo pasirinktas visų sukritikuotas šio įstatymo projektas, naujame Seime niekas nesugeba paaiškinti.

REKLAMA

Balsas.lt kalbintas ECOVIS Miškinis, Kvainauskas ir partneriai advokatų kontoros advokatas Kęstutis Kvainauskas primena, kad Europos Komisija šiuo metu tiria, ar dabar galiojantis Azartinių lošimų įstatymas nediskriminuoja Europos sąjungos bendrovių, norinčių teikti lošimų organizavimo paslaugas Lietuvoje. Komisijai kliūna dabar Lietuvoje egzistuojantis įstatymo reikalavimas ES bendrovėms privalomai steigti dukterines bendroves Lietuvoje, kadangi ES Teisingumo teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad tai yra „įsisteigimo laisvės“ ribojimas. Be to, Komisija turi pastabų dėl Lietuvoje egzistuojančios praktikos, kai norint teikti lošimų organizavimo paslaugas internetu, privalu turėti Lietuvos teritorijoje stacionarias lošimų organizavimo vietas.

REKLAMA

Europa siunčiama velniop

Nepaisant jau vykstančio Europos Komisijos tyrimo, nauju azartinių lošimų įstatymo projektu vėl lipama „ant to paties grėblio“. Seime svarstomame LR Azartinių lošimų įstatymo projekte numatyta, kad azartinius lošimus internete Lietuvoje galės organizuoti tik tos bendrovės, kurios yra įsteigusios Lietuvoje stacionarias lošimų vietas, į kuriuos lošėjai gali atvykti fiziškai. Praktikoje tai reiškia ne ką kitą, kaip atvirą lošimų paslaugas internete teikiančių užsienio lošimų bendrovių diskriminavimą. Tačiau naujame įstatymo projekte nueita dar toliau, jame numatyta, kad tam tikram atskiros vietovės gyventojų skaičiui galima steigti tik tam tikrą lošimo vietų skaičių. Neatsitiktinai STT savo Seimui pateiktoje išvadoje dėl šio įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo nurodė, kad tuo faktiškai užkertamas kelias ateiti į rinką bet kokiems, naujiems lošimų organizatoriams, nes, pagal numatytas kvotas, naujų lošimo vietų beveik niekur papildomai steigti negalima.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Akivaizdu, kad Europos Komisijai klius ir įstatymo projekte numatytas niekuo nepagrįstas bei nelogiškas reikalavimas ES lošimų bendrovėms turėti savo serverius Lietuvos teritorijoje. Kam joms tas serveris Lietuvoje, jeigu tokį patį jos jau turi kitoje ES šalyje? Matyt neatitiktinai vertindamas įstatymo projektą, Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos siūlomo įstatymo projekto nuostatas įvertino kaip „nepagrįstas ir neproporcingas“. Departamentas taip pat yra nurodęs, kad Lietuva turi pareigą informuoti Europos Komisiją apie šį svarstomą įstatymo projektą ir siūlo jį prieš priėmimą suderinti (notifikuoti) su Europos Komisija. Įdomu, ką pasakys Europos Komisija, gavusi tokią Lietuvos Seimo narių „kūrybą“?

REKLAMA

Vyriausybė nepritaria net pačiam įstatymo tikslui

Vyriausybė, beje, Seimo Ekonomikos komitetui nurodė nepritarianti netgi pačiam projekto teisinio reguliavimo tikslui – nustatyti ir vykdyti lošimų nuosaikiai, darniai, saugiai ir tolygiai plėtrai palankią politiką, pripažįstančią lošimus laisvalaikio ir pramogų paslauga. „Pritarimas minėtam tikslui ir Projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nustatytam vienam iš lošimų reglamentavimo politikos principų – lošimų svarbos valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei pripažinimo principui, reikštų, kad valstybė įpareigojama remti, skatinti veiklą, kuri gali sukelti neigiamų padarinių (priklausomybė nuo lošimų, finansinės išlaidos, socialinė žala ir kita) tiek visuomenei, tiek pavieniam asmeniui“, - pabrėžiama Vyriausybės išvadoje.

REKLAMA

Pritarus pateiktai įstatymo nuostatai, kaip pažymi Vyriausybė, būtų išplėstas lošimo vietų skaičius ir kartu padidintas šios lošimo rūšies prieinamumas. Lošimo įrenginiai tuomet būtų naudojami masinio susibūrimo vietose, kuriose, be kita ko, lankosi ir nepilnamečiai, be to, dalyvavimas šiuose lošimuose kainuotų mažiau nei lošimai B kategorijos automatais, o tai taip pat padidintų galimybes nepilnamečiams asmenims dalyvauti minėtuose lošimuose. Tiesą sakant, ir dabar nėra paslaptis, jog būtent šios kategorijos lošimuose nėra jokios kontrolės. Apsilankius šių automatų salonuose neretai gali būti kokio nors veikėjo, stiklinėmis akimis, aprėktas, jog lendi prie jo automato, kartą jis k tik "pamaitino" 1500 litų ar dar riebiau.

Dabartinis Seimo Ekonomikos komiteto vadovas, socialdemokratas Bronius Bradauskas portalui balsas.lt iš esmės pripažino, kad greitai sprendimai priimti nebus. „Yra daug pastabų, projektą turi svarstyti visuomenė, teikti pasiūlymus“, – sakė politikas net neprognozuodamas, kada įsigalios naujas įstatymas. O kol kas lietuviškos bendrovės sėkmingai organizuoja tautai internetinius lošimus, nors, pagal seniai nebegyvą Azartinių lošimų įstatymą, tokių pramogų Lietuvoje apskritai negali būti.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų