Per praėjusius metus Lietuvoje konfiskuotų narkotikų vertė – maždaug 55 milijonai litų. Ekspertų teigimu, visame pasaulyje pavyksta konfiskuoti tik 10-15 procentų visų narkotikų. Tad, remiantis šiais skaičiavimais, vien tik Lietuvos narkomafijos metų apyvarta – daugiau nei pusė milijardo litų.
Kovos su narkomafija ekspertų teigimu, pelnas, gautas realizavus narkotikus, sudaro 8 procentus visos pasaulinės prekybos. Prekyba narkotikais duoda daugiau pelno nei juodosios metalurgijos ar automobilių pramonė. Įvairių šaltinių teigimu, pasaulinė narkotikų apyvarta siekia nuo 500 milijardų iki vieno trilijono dolerių per metus.
Heroinas – grėsmė iš Rytų
Nors heroinas – vienas populiariausių narkotikų pasaulyje, Lietuvoje kol kas jis neranda savo nišos. Heroino vartojimo ir sulaikymo pikas Lietuvoje buvo pasiektas 2001-2002 metais. Teisėsaugos pareigūnai tais metais konfiskavo beveik 6 kilogramus šio narkotiko, o gatvės prekeivių prašoma dozės kaina pasiekė minimumą. Praėjusiais metais Lietuvoje konfiskuota 806 gramai heroino.
Lietuvos policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės valdybos (NKV) vyresnysis komisaras Algis Kvainickas „Ekstros“ žurnalistui teigė: „Pernai Lietuvoje buvo aiškiai kritęs narkomafijos domėjimasis heroinu. Tai bene vienintelis narkotikas, kurį nukonkuravo vietinės gamybos kvaišalai – vadinamoji „širka“, aguonų ir jų dalių ekstraktas“.
1998 metais pradėjus masiškiau vartoti heroiną, labai kokybiškos dozės kaina buvo apie 60 litų, o aguonų ekstrakto – tik 10 litų. Vėliau heroino pardavėjai, norėdami įsitvirtinti rinkoje, beveik suvienodino kainas, tačiau tada labai krito jų parduodamo produkto kokybė. Kai kurie heroino pardavėjai įsigudrino atskiesti jį net iki 1 procento. Šiuos pokyčius labai greitai pastebėjo Lietuvos narkomanai – pirkdamas vietinį aguonų ekstraktą, gali būti beveik tikras, jog gausi reikiamos koncentracijos dozę, be to, šis vietinis narkotikas „veža“ ilgiau nei heroinas.
Iš pradžių heroinas dažniausiai būdavo rūkomas ar uostomas, o vėliau narkomanai pradėjo leistis jį švirkštais.
Dar viena tokios heroino nesėkmės priežastis Lietuvoje – ta, jog ir įvežamo heroino grynumo koncentracija sumažėjo nuo 85 iki 60 procentų. Tačiau ši santykinė ramybė heroino fronte, ekspertų prognozėmis, netrukus baigsis. Artėjantys įvykiai tiesiogiai susiję su tolimuoju Afganistanu. Mat praėjusiais metais ten užderėjo rekordinis aguonų, iš kurių gaunamas heroinas, derlius. Manoma, jog pernai Afganistane surinkta tiek aguonų, kiek iki tol rekordiniais 1999 metais.
Pernykščio Afganistano derliaus produktai Lietuvą turėtų pasiekti 2005-2006 metais. Tas pat buvo ir su 1999 metų derliumi – jo produkcija į Lietuvą pradėjo plūsti 2001 metais. O padidėjusi heroino pasiūla gali išprovokuoti ne tik padidėjusią jo kontrabandą, bet ir kainos kritimą.
Be to, jau dabar Lietuvoje pastebimas vis didesnis Vidurinės Azijos šalių narkomafijos grupuočių veiklos suaktyvėjimas. Tačiau šiuo atveju Lietuva Vidurinės Azijos narkobaronus domina ne kaip heroino realizavimo, o kaip tranzito į Vakarų Europą šalis.
Kokainas vis dar „elitinis“
Praėjusiais metais Lietuvoje konfiskuoti 183 gramai šio narkotiko iš Pietų Amerikos. Pasak vyresniojo komisaro A.Kvainicko, kokaino vartojimas Lietuvoje kol kas nėra didelė problema. „Pirmiausia – dėl didelės šio narkotiko kainos, – teigė A.Kvainickas. – 1 gramas pas gatvės prekeivius kainuoja 120-210 litų. Absoliučiai daugumai narkomanų tai neįkandama kaina. Nors jau kelinti metai kokaino kainos Lietuvoje krinta. Vis dėlto 1999 metais gramas kokaino Lietuvoje dar kainavo 350 litų. Tokią palyginti aukštą kokaino kainą sąlygoja tai, jog į Lietuvą jis gabenamas nedideliais kiekiais, didelės atvežimo ir rizikos išlaidos“. Įdomu, jog, kokainui bandant įsitvirtinti Lietuvos narkotikų rinkoje, taip pat labai suprastėjo jo kokybė. Prieš kelerius metus konfiskuoto kokaino koncentracija buvo dar 60-74 procentai, o pernykščio tik 4-20 procentų.
Tačiau Lietuva, kaip tranzitinė valstybė, vis dar domina Pietų Amerikos narkomafijos kartelius. Iš pradžių kokainas į Lietuvą ar per ją keliaudavo greitojo pašto siuntomis, vėliau, uždarius šį kanalą, narkomafijos karteliai pasitelkė Lietuvos piliečius, kaip narkokurjerius. Po kiek laiko užsidarė ir šis kanalas, vis dažniau Lietuvos piliečius sulaikant Kolumbijos ir Vakarų Europos oro uostuose su kokaino kontrabanda, šių šalių pasieniečiai pradėjo atidžiau tikrinti iš Pietų Amerikos grįžtančius lietuvius, tad aprimo ir ši veikla.
Praėjusiais metais Kolumbijoje buvo sulaikyti trys, Olandijoje ir Prancūzijoje – po vieną Lietuvos pilietį, gabenusį kokainą. Iš viso užsienio valstybėse iš Lietuvos piliečių konfiskuota 23,8 kilogramo kokaino.
Hašišo rekordas
Nors hašišas Lietuvoje sudaro tik vieną procentą visų konfiskuotų narkotikų ir jo vartojimas nėra labai paplitęs, tačiau praėjusiais metais Lietuvoje buvo sulaikytas rekordinis jo kiekis. Klaipėdos jūrų uoste tarptautinės operacijos metu jūriniame konteineryje rasta net 262 kilogramai šio narkotiko.
Afganistane pagamintas hašišas slėptas medinėse dėžėse, kuriose buvo razinos. Šis konteineris į Klaipėdą atkeliavo iš Irano per Vokietijos Brėmeno uostą. Nors iki šiol taip ir neaišku, kam buvo skirtas šis krovinys, tačiau Lietuvos specialiosios tarnybos neabejoja, jog geriausiu atveju tik labai nedidelė šio hašišo dalis būtų likusi Lietuvoje. „Ekstros“ žiniomis, šią hašišo siuntą Vakarų Europoje turėjo realizuoti viena įtakingiausių Rytų Europos mafijos grupuočių.
Prieš patekdamas į Lietuvą, konteineris su „razinomis“ keletą dienų stovėjo Brėmeno uosto muitinės terminale. Kaip tik tuo metu Europoje vyko bendra muitinių operacija prieš narkotikus. Vietinius muitininkus buvo sudominęs ir šis konteineris. Jis buvo atidarytas ir atidžiai patikrintas, tačiau vokiečiai nieko įtartina nepastebėjo.
Šis hašišo kontrabandos sulaikymo atvejis dar kartą patvirtino spėjimą, jog tarptautinei narkomafijai Lietuva vis dar patraukli kaip tranzitinė valstybė. Nors, atrodytų, nelogiška gabenti hašišą iš Irano į Vokietiją per tą pačią Vokietiją, Lietuvą ir Lenkiją, tačiau taip narkomafija mėto pėdas. Jų skaičiavimu, „razinos“ vokiečių muitinėje bus tikrinamos kur kas atlaidžiau, kai atvyks į šalį iš Lenkijos ir Lietuvos, nei tiesiai iš Irano.
Gramas hašišo Lietuvoje pas gatvės prekeivius kainuoja nuo 20 iki 50 litų.
Maras – sintetiniai narkotikai
Kokaino ar heroino vartojimas Lietuvoje dar nekelia rimtesnės grėsmės, užtat vietinės gamybos kvaišalai – aguonų nuoviras, amfetaminas, metamfetaminas, „Ecstasy“ karaliauja šalies miestuose.
Pirmoji narkotikų gamybos laboratorija Lietuvoje buvo likviduota dar 1997 metais. Lyginant su praėjusiais metais likviduotomis trimis sintetinių narkotikų laboratorijomis, pirmoji buvo labai primityvi.
Teisėsaugos pareigūnai pripažįsta, jog sintetinių narkotikų laboratorijų verslas Lietuvoje klesti. Tam yra visos sąlygos: šiam verslui nereikia didelių sąnaudų, prekursorių galima gaminti Lietuvoje ar nesunkiai įsivežti iš Baltarusijos, Lietuvoje visada buvo gerų chemijos specialistų. Šie, beje, vis dažniau panaudojami tik gamybos ciklui parengti. Kai visi laboratorijos įrenginiai suderinti, tolesniam darbui specialistas nebereikalingas: pagal instrukciją tai gali daryti bet kas.
Didžioji narkolaboratorijose pagamintų narkotikų dalis iškeliauja į Skandinavijos šalis – Švediją ir Norvegiją bei JAV. Iš pastarosios šalies į Lietuvą ir atkeliavo metamfetamino gamybos technologija.
Tik suklestėjus sintetinių narkotikų verslui, Lietuvos nusikaltėliai nesivargino ieškoti aplinkinių transportavimo kelių. Narkotikų siuntos į Skandinaviją buvo gabenamos tiesioginėmis keltų linijomis iš Klaipėdos ar Talino. Tačiau dabar, norint iki minimumo sumažinti riziką, pasirenkamas aplinkinis maršrutas: Lietuva-Lenkija-Vokietija-Danija-Švedija-Norvegija.
Narkoprekeiviai amfetamino tabletę parduoda maždaug už 12-25 litus, „Ecstasy“ tabletę – už 12-40 litų, LSD – už 40-50 litų. Aguonų koncentrato dozė kainuoja 4-10 litų.
Genijai iš Lietuvos
Iki praėjusių metų manyta, jog Lietuvos narkomafija dar nesugeba pagaminti „Ecstasy“. Tačiau likvidavus laboratorijas Kaune, paaiškėjo, jog nusikaltėliai įveikė ir šio narkotiko gamybos technologinius sunkumus – jose buvo gaminamas ir šis narkotikas.
Praėjusiais metais Lietuvos rinkoje pasirodė naujas narkotikas – LSD granulės, gatvės slengu vadinamos mikropointais. Baiminamasi, jog šio naujojo narkotiko pasirodymas Lietuvoje gali sukelti labai rimtų padarinių. Iki šiol LSD nebuvo labai populiarus tarp narkomanų, mat dažnai buvo prastos kokybės ir brangus. Tačiau pasirodžius „mikropointams“ LSD paklausa gali išaugti. Iki šiol LSD kažkodėl labiausiai buvo pamėgę Klaipėdos gyventojai.
Lietuvos narkomafijos „laimėjimai“ sintetinių narkotikų gamybos srityje sudomino ir kitų šalių nusikaltėlius. Jau kuris laikas užfiksuojami užsienio šalių nusikaltėlių vizitai į Lietuvą, čia jie konsultuojasi dėl sintetinių narkotikų gamybos subtilybių.
„Nekalta“ marihuana
Lietuvos teisėsaugos tarnybų duomenimis, Lietuvoje vis populiaresnis marihuanos (kanapių) rūkymas. Pasak pareigūnų, daugumai žmonių marihuanos cigaretė būna pirmasis žingsnis į narkomanijos liūną, mat jaunimas įsitikinęs, jog marihuanos rūkymas neturi tokių žalingų padarinių ir prie jos neįprantama.
Lietuvoje narkoprekeiviai siūlo ir vietinės gamybos kanapių, kurios pasižymi silpnesniu veikimu nei atvežtinės olandiškos. Gramas marihuanos kainuoja 10-50 litų.
Nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Nors su ES siejamos didelės viltys, tačiau tarnybos, kovojančios su narkomanija, prognozuoja, jog nuo tada narkotikai Lietuvoje taps dar didesne problema. Konstatuojama, jog suaktyvės narkotikų kontrabanda, išaugs narkotikų pasiūla vidaus rinkoje, kris narkotikų kainos.
Dėl šių veiksnių išaugs ir narkomanų skaičius, o kaip padarinys padaugės ir su narkotikais susijusių nusikaltimų. 1993 metais Lietuvoje buvo užregistruoti tik 302 tokie nusikaltimai, o per pastaruosius trejus metus šis skaičius išaugo iki 1000.
“Ekstra” (http://www.lrytas.lt/ekstra/)
