Tiriantis žvilgsnis, tarsi ieškantis menkiausios klaidos judesiuose ir kalboje, priverčia mane įsitempti kaip stygą. Kiekvienas mano žodis ar sakinys iškritikuojamas, suglamžomas ir išmetamas kaip nereikalingas laikraščio puslapis. O dar ta šypsenėlė, sakanti: „Na, tu ir neišmanėlė!“
Pabendravusi vos penkias minutes jaučiuosi kaip iki paskutinio lašo išgręžta citrina. Pagalvojus, kad reikės vėl su juo susitikti, mane išmuša prakaitas, pradeda daužytis širdis ir vėl ima skaudėti galvą. Et, paskambinsiu jam rytoj…
Gyvenimas kupinas iššūkių. Dažnai tenka susidurti su tokiomis situacijomis, kurios mums kelia įtampą, verčia elgtis ne taip, kaip mums priimtina, vargina. Bendravimas – taip pat iššūkis. Ypač tuomet, kai tenka kontaktuoti su savanaudžiais, visažiniais, padlaižiais ar viskuo besiskundžiančiais žmonėmis. Kartais ir mes tokie būname, tačiau kaip bendradarbiauti su tikrais šių dalykų „specialistais“? Asmenys, su kuriais susidūrimas visuomet tampa iššūkiu, keliančiu nemalonius jausmus, vadinami sunkiais žmonėmis.
Kiekvienas mūsų esame sutikę sunkių žmonių. Su kai kuriais tenka susidurti gana dažnai, nes su jais dirbame. Kaip elgtis? Jautrūs aplinkinių patarimai: nebendrauk su juo, stenkis nesusitikti, nekreipk į jį dėmesio, čia nepadeda, o kai kada net blogina situaciją.
Visi turime tam tikrų problemų sprendimo įgūdžių, tačiau jie ne visada veiksmingi. Kai kuris nors iš kolegų nuolatos kelia problemas, dažniausiai stengiamės priversti jį elgtis taip, kaip jis, mūsų manymu, turėtų elgtis. Tai darome jėga, emocingai ar net agresyviai reaguodami. Tačiau taip situacija tampa tik dar sudėtingesnė ir beviltiškesnė. Žmonės nesikeičia dėl to, kad mes to norime. Jie gali pasikeisti tik manydami, jog tai jiems patiems naudinga.
Rėkimas, įsakinėjimas, grąsinimai nepadės susikalbėti. Toks bendravimas panašus į virvės tempimą, kai kitame gale stovi pasiduoti nepasirengęs varžovas. Mes arba pavargsime, nepajudėdami iš vietos, arba įkrisime į purvo duobę, pasiduodami didesnei konkurento jėgai.
Toliau straipsnyje apžvelgsiu sunkių žmonių tipus, dažnai sutinkamus darbe ir gyvenime. Keletas realių, gyvenimiškų pavyzdžių iš savo ir kolegų patirties atskleis būdus, padedančius bendradarbiauti. Ši informacija gali padėti jums užkirsti kelią dar neatsiradusiems konfliktams, o galbūt ir išspręsti jau esamus.
Viskas už nieko
Bendraudama su Rita dažnai jaučiu, jog kažką atidaviau ir nieko negavau. Štai, vos prieš savaitę ji kreipėsi į mane pagalbos. Priėjusi pasidomėjo kaip gyvenu, labai susirūpinusi išklausė, o vėliau tarsi tarp kitko paprašė, kad atlikčiau vieną darbą. Sunku atsakyti. Juk ji – mano bendradarbė, be to, tokia nuoširdi ir užjaučianti. Taigi, nors prie šios užduoties prasėdėjau pusę nakties, tačiau atlikau ir išsiunčiau elektroniniu paštu. Ryte turėjau pasikalbėti su padalinio vadovu. Užėjau į jo kabinetą kaip tik tuo metu, kai jis mano kolegei liejo pagyrimus už darbą, kurį atlikau aš. Sekundei užgniaužė kvapą. Atsiprašančiai linktelėjau ir uždariau duris. Štai vėl tas jausmas, jog kažką praradau, jog mane apkvailino. Tikriausiai neverta nė minėti, kad jokios padėkos už atliktą darbą nesulaukiau.
Psichologas Johnas di Genio, išskyręs nemažai sunkių žmonių tipų, teigia, kad kone kiekvienoje organizacijoje galima sutikti asmenį, besivadovaujantį šūkiu: „Viskas už nieko“. Tokie asmenys manipuliuoja kitais, siekdami, kad šie atliktų jų darbą. Žinoma, kai darbas baigtas, toks žmogus niekada nepripažins kito indėlio, visus nuopelnus prisiimdamas sau. Jis bus pats pirmas eilėje prie apdovanojimų ir paskutinis – prisiimant kaltę.
Šis žmogus turi puikius bendravimo įgūdžius, todėl nesunkiai gauna naudą iš kitų. Neįmanoma atsisakyti jam padėti, nes baisu susilaukti nepalankaus aplinkinių požiūrio į jus, būti pavadintam atsiskyrusiu nuo komandos, nebendradarbiaujančiu.
Kaip elgtis? Kaip pasipriešinti manipuliacijai, netapti kito žmogaus įrankiu? Nepamirškime, jog šis žmogus nori visko už nieką, todėl jums tereikia pasukti viską į priešingą pusę.
Kai Rita kaip ir aną kartą priėjo prie manęs ir bandė priversti dirbti už ją, sakydama:„Man tiek užkrovė darbų! Būtų gerai bent šį vakarą grįžti namo iki septynių, pamatyti vyrą, vaikus. Tikrai praverstų tavo pagalba. Ką pasakysi?“, jai atsakiau: „Ak, aš taip pat užsiėmusi. Bet turiu idėją! Padėsiu tau, jei ir tu man padėsi užbaigti keletą darbų.“ Šie žodžiai suveikė kaip burtų lazdele pamojus. Nors Ritos veidas liko rūškanas ir nepatenkintas, tačiau šį kartą aš nebuvau apkvailinta. Jaučiausi kuo puikiausiai.
Žinojimas, kad jis ar ji turės atlikti darbą tam, kad sulauktų pagalbos iš jūsų, turėtų būti pakankamas motyvas nepiktnaudžiauti. Prisiminkime – pagrindinis šio žmogaus tikslas yra gauti kažką nemokamai, visus nuopelnus prisiimant sau. Galėtų padėti ir toks teiginys: „Iš tiesų norėčiau tau padėti. Kodėl gi mums nenuėjus pas viršininką ir neaptarus to visiems kartu?“ Kaip manote, ar jis norės aptarti tai su vadovu? Juk nuopelnus teks dalintis.
Visažinis
„Pasitark su Jonu“, – sako man vadovas. Tačiau nė nenumano, kaip tai sunku. Kaskart taip „pasitaręs“ jaučiu tik nežinia iš kur atsiradusį nuovargį, apima jausmas, kad nieko nežinau ir nesuprantu. Tai beviltiška – čia dirbu jau metus, o į priekį nepasistūmėjau nė truputėlio. Jonas turėtų būti mano mokytojas, tačiau iš jo išmokau tik tai, jog esu visiškas nevykėlis.
Organizacijoje tokius žmones dažnai vadiname ekspertais. Tačiau šis „ekspertas“ nelinkęs dalintis savo sukauptomis žiniomis su kitais. Jis mielai jus sukritikuos, privers jo akivaizdoje pasijusti menkam. Dažniausiai tokie visažiniai yra ilgamečiai darbuotojai, dirbę konkrečioje srityje ir sukaupę tam tikrų specifinių žinių. Tokiems reikia pripažinimo, jie mėgsta puikuotis. Kai kurie savo žinias naudoja kaip tam tikrą apsaugą. Visažiniai dažnai rodo, jog yra vieninteliai išmanantys konkretų dalyką ir trukdo bei atbaido visus, atliekančius panašias funkcijas ar darbus. Paprastai kalbant, jie naudojasi savo pozicija, kad jaustųsi saugūs darbo vietoje.
Kaip elgtis? Turime pripažinti, jog toks žmogus yra didelis autoritetas ir išties svarbus organizacijai. Tačiau, ką daryti, kad jo žinios bent kiek praverstų ir mums? Svarbiausia įvertinti eksperto žinias ir ilgametę darbo patirtį, tuomet galbūt galėsite juos palenkti savo pusėn.
Prieš eidamas pas Joną pasiruošiau nedidelį „spektaklį“. Kai įžengiau pro jo kabineto duris, šis nė nekilstelėjo galvos. Tačiau aš įėjau, mes pasikeitėm keliomis nieko nereiškiančiomis frazėmis. Sulaukęs tinkamo momento tiesiog pasakiau: „Oho! Jūs tikrai turite daug darbo patirties. Tikriausiai, daug matėte. Kiek vadovų atėjo ir išėjo jums čia dirbant? Palyginti su jūsų talentu ir ilgamete patirtimi, tai, ko gero, nereikšmingas klausimas, tačiau ar galėtumėte man patarti?“ Nepatikėsite, bet Jonas sureagavo. Kilstelėjo galvą kiek aukščiau, jo lūpose atsirado vos matoma pasididžiavimo šypsena. Jaučiau, kad šį kartą aš valdau situaciją.
Panašūs komentarai paglostys visažinio savimeilę ir bus pirmas žingsnis siekiant jį palenkti. Jei kalbėsite taktiškai, jam bus sunku atsisakyti padėti.
Meilikautojas
Kai einu pro šalį, Violeta visada man įkandin šūkteli: „Ak, tu mūsų gražuole, mūsų saule“, ar kažką panašaus. Su ja visuomet elgiausi maloniai. Dažnai trumpai pasišnekėdavom, konfliktų tarp mūsų nebuvo. Tačiau vieną dieną viršininkas pasikvietė mane į kabinetą pasikalbėti. Turėjau pasiaiškinti, kodėl darbo metu tvarkau asmeninius reikalus, nepasitarusi su vadovu. Tokie kaltinimai gerokai nustebino, nes buvo visiškai nepagrįsti. Tik vėliau išsiaiškinau, jog šį melą skleidė Violeta. Prisiminiau pasaką apie Sigutę ir dar vaikystėje tėvo man skiepytą išmintį: „Tas, kas į akis sako komplimentus, už akių tau kasa duobę.“
Galima išskirti keletą meilikaujančių žmonių tipų. Pirmasis gana neblogai pavaizduotas pateiktame pavyzdyje. Šis žmogus – kaip piktoji pamotė iš pasakos apie Sigutę: ruošia žarijų duobę ir kartu meiliai kalbina prieiti arčiau. Arba kaip vilkas, pasiploninęs liežuvį pas kalvį, prašantis ožiukus atverti jam duris, kad šis galėtų juos suryti. Su tokiu asmeniu reikia būti atsargiam ir nepasitikėti jums sakomais gražiais žodžiais.
Kitas meilikautojo tipas – vadovo padlaižys. Puikus pavyzdys – šakalas iš istorijos apie Mauglį. Tokių savanaudžių yra daugelyje organizacijų. Dažniausiai jie įvairiais būdais glosto vadovybės savimeilę, stengiasi įtikti. Pataikūnai turi mažai techninių įgūdžių, visgi, kaip stereotipiniai politikai, pasižymi geru liežuviu. Jie žino, ką ir kaip pasakyti, kad būtų pastebėti ir palankiai įvertinti vadovų.
Kaip elgtis? Neturėtumėte nuvertinti meilikautojo jėgos ir įtakos vadovams. Tikriau sakant, neatsargus elgesys su tokiu žmogumi gali būti jūsų nuopuolio priežastis. Pataikūnas pradės šmeižti jus vadovui, pavyzdžiui, kad nesate komandos dalis ar kad tiesiog nepritampate. Galimos pasekmės – perkėlimas į kitą skyrių ar net priverstinis išėjimas iš darbo. Meilikautojai nori, kad į juos kreiptųsi taip, kaip dažniausiai kreipiamasi į vadovus. Jiems reikia, kad kažkas paglostytų jų savimeilę.
Žinau, kad Vytas tiesiog įsisiurbęs į viršininko padus, tačiau niekuomet jam to neprikišu, skirtingai nei kiti kolegos. Galiu pasakyti, kad laimėjau ten, kur jie pralošė. Kai kitiems neskyrė premijų ir papildomų laisvadienių dėl tam tikrų, ne visai aiškių priežasčių, aš likau sausas. Be to, Vyto santykius su vadovu puikiausiai išnaudojau, norėdamas prakišti naują idėją. Kaip man tai pavyko? Labai paprastai. Tiesiog pasakiau: „Džiaugiuosi, kad tave vadovai palaiko. Tai mums padės spręsti esamus klausimus. Taigi, kaip manai, ar jiems patiks <...>?
Gebėjimas meilikautoją įtraukti į komandą, su juo nekonfrontuoti padės išvengti problemų, kurias šis žmogus gali kelti.
Nelaimingasis
Jei kas nors paklaustų, kokį žmogų galima pavadinti energiniu vampyru, drąsiai sakyčiau – Romą. Darbų visi turime daug. O bendraujant su juo dar ir psichologu tenka pabūti. Romas – tikras galvos skausmas. Jam visuomet viskas blogai. Skundžiasi politine situacija, savo gyvenimu, darbu, kolegomis – visais. Jo amžinos nelaimės ir nesėkmės sukelia tiek neigiamų emocijų, kad jų užtenka visai dienai.
Tarp kolegų būna ir tokių žmonių, kurie tiesiog sužadina gailestį. Šie „nelaimingieji“ slegia visus darbuotojus. Tai tokie žmonės, kurie į pasisveikinimą „Labas rytas“ atsako: „O kas čia labo?“ Jie visuomet atrodo nusiminę. Užtenka pamatyti tokį rūškaną veidą, ir patys tampame niūresni. Net ir laimėjęs milijoną toks žmogus skųsis mokesčiais, kuriuos reikės sumokėti.
Matyt, „nelaimingieji“ tokie yra dėl tam tikros priežasties. Galbūt nesiseka šeimyninis gyvenimas, gal jie yra sužlugdyti praradimų, išgyvena krizę ar tiesiog jų tokia fiziologija. Veikiausiai, šiems žmonėms praverstų profesionali pagalba, tačiau jūs, būdami tik kolegomis, nesate pasirengę tokią pagalbą suteikti.
Kaip elgtis? Kad ir kokia būtų priežastis, klaidinga „nelaiminguosius“ skaudinti vien dėl to, kad jie visus slegia.
Ryte vėl susitikau Romą. Jam dar nepradėjus lieti savo skausmo, paklausiau, kaip sekasi. Jis kažką burbtelėjo apie tai, kad blogai. Aš užjaučiančiai jį išklausiau ir tuomet tariau: „Suprantu, Romai, kad ši situacija iš tiesų sunki. Palaikau tave. Dabar turiu eiti, nes laukia susitikimas su kolegomis ir daug kitų darbų, tačiau gal norėtum prisijungti prie mūsų? Tavo nuomonė ir pagalba mums labai svarbi.“ Romas sutiko. Tądien jis atrodė geriau nusiteikęs. Galbūt bendras darbas padėjo pamiršti nesibaigiančias problemas?
Rodydamas gailestį, jautrumą, supratimą, jūs vienu šūviu nušaunate du zuikius – padedate žmogui geriau jaustis ir padidinate komandos vieningumą.
Sėkmės formulė
Tikriausiai jau įsivaizduojate, kas yra sunkus žmogus. Galbūt net galėtumėte įvardyti naują, čią neaprašytą, tipą. Ir jūs neklysite. Tokių yra dešimtys. Vienas bendras požymis, siejantis visus sunkius žmones, yra prasta fizinė bei emocinė savijauta, kurią sukelia bendravimas su jais.
Aukščiau straipsnyje pristačiau metodus, galinčius padėti, kai tenka dirbti su vienu ar kitu tipu. Na, o galiausiai atskleisiu jums slaptą formulę, kuri stebuklingai veikia bendraujant su visais, net ir sunkiais, žmonėmis. Ši formulė visai paprasta:
PAGARBA + KLAUSYMASIS + POŽIŪRIS – EMOCIJOS = PUIKŪS DARBINIAI SANTYKIAI
+ Bendraukite su pagarba.
+ Klausykite, kol suprasite, ką kitas nori pasakyti.
+ Išsakykite savo požiūrį, poreikius.
– Neleiskite emocijoms jūsų užvaldyti. Stenkitės išlikti objektyvūs ir nereaguoti impulsyviai. Tai – darbas, o ne santykių karas.
