Nors pats Andrius Žiurauskas pripažįsta, kad nėra labai azartiškas, jau kurį laiką jis veda viktorininį žaidimą „GalvOK“, kuriame žmonės išbando savo žinias. Pasirodo, šis projektas jam buvo tarsi išsigelbėjimas nuo karantino nuobodulio, į kurį buvo įnikęs jau mėnesį.
„Man darbas žaidime „GalvOK“ yra labai geras ir labai mylimas. Tiesą sakant, šis darbas mane net išgelbėjo nuo karantino. Kadangi jau tada prasėdėjau pusantro mėnesio namie, tai šis darbas atrodė kaip išsigelbėjimas. Dabar čia ne darbas, o lyg šventė, kurios labai laukiu“, – šypsosi jis.
O ar pačiam laidos vedėjui patinka žaidimai? „Iš tiesų kazino aš esu buvęs gal tik porą kartų gyvenime, tai gal kazino man neprilipo. Taip pat nesu nieko pametęs lažybų kontoroje. Man žaisti stalo žaidimus patinka namie, su bičiuliais. Turbūt esu labiau azartiškas darbe, o ne namie, žaidimuose ar viktorinose.“
Vis dėlto ne tik ne žaidimų entuziastai turėtų prisiminti, kad televizijos veidas turi būti įdomus tam, kad įsitrauktų kiti žmonės.
„Žaidimas turi būti įdomus žmonėms. Jei jį vestų kažkoks mėmė, ar lėtakalbis, tai niekam nebūtų įdomu“, – kalba pašnekovas.
Pesimistu būti neišeina
Pasirodo, kad A. Žiurauskas – tikras optimistas. Jis mano, kad nusiminti dėl to, ko neturime ar dėl to, kas nepavyksta, yra tik laiko švaistymas. Reikia gyventi čia ir dabar ir mylėti tai, ką turime.
„Man pesimistu būti neišeina. Ir nenoriu kitaip. Tikrai, brangus dangau, sakau tau ačiū, kad labai gerai gyvenu. Mokėkime pasidžiaugti tuo, ką turime, o ne liūdėti dėl to, ko neturime. Tam gyvenimas per trumpas. Daugelis dalykų priklauso nuo požiūrio. Jei batas pritrynė, gali dejuoti, kad sunku eiti, skauda. O kitam tai bus paskata tiesiog nusipirkti naują porą“, - išmintimi dalijasi laidų vedėjas.
Vis dėlto tam, kad gyvenime pasisektų, neužtenka vien aklo optimizmo. Aktoriaus duoną laužiantis vyras sako, kad norint būti matomam reikia turėti begalinį ryžtą ir dėti daug pastangų – tik taip kažką pasieksi.
„Pažįstu labai daug gerų aktorių, kurie yra labai talentingi, bet jų tikrai nėra galybė. Jei kas nors tikrai labai nori būti matomas ir pakliūti į televizijos ekranus, tai padarys tik per juodą darbą – vieno atsakymo nėra. Svarbiausia nebijoti bendrauti su kitais aktoriais, agentūromis, klausti, nes kitaip nieko nebus. Negali juk palindęs kažkur po stalu staiga būti matomas“, – kalba jis.
Asmeniniais išgyvenimais pasidalino ir jis pats – nuo pat vaikystės kaupdavo kiekvieną patirtį ir žinią, kuri vieną dieną tapo karjera.
„Jaunas žmogus turėtų nebijoti eiti į visus renginius, eiti savanoriškai ir daug dirbti. Be jokių pinigų reikia rinkti tą patirtį, kol būsi pastebėtas ir tik per asmeninę patirtį rinkti savo honorarą. Ir man juk nebuvo taip, kad baigiau savo mokslus ir iškart buvau pamatytas. Tikrai ne. Man bet koks skaitovų konkursas, bet koks būrelis duodavo pridėtinės kūrybinės vertės – nes jei turi patirtį, esi kūrybiškas, iš bet kokio didelio vaidmens išsineši didžiulę naudą“, – apie patirtis pasakoja pašnekovas.
Ypatingas pomėgis
Kaip sakoma, menininkai yra menininkai iki gyvo kaulo. Ne išimtis ir Andrius – nuo pat ryto iš lovos jis išlipa aktoriumi ir laisvu laiku jo aktorystė nepalieka. O jo aistra – ne ekstravagantiški vaidmenys Dramos teatre, o lėlių teatras, kuriame save išreikšti gali visiškai kitaip.
„Labai mėgstu žaisti su lėlėmis. Daryti spektaklius, vaidinti, ar tiesiog ramiai su jomis pasižaisti. Man televizija yra kaip laikinas hobis. Tai juk slidus reikalas – šiandien gali būti ant bangos, o rytoj jau nebe. Aišku, būna kartais skaudu suprasti, kad jau nebebūsi matomas ar reikalingas. Tik vienetai žilagalvių dar būna televizijoje – Čekuolių (Algimantas Čekuolis – aut. past.) nėra tiek daug... Todėl į šį reikalą žiūriu pragmatiškai“, – atskleidžia jis.
„O lėlės mano gyvenime atsirado visai atsitiktinai. Paskui turėjau galimybę rinktis, bet pasirinkau būtent lėles. Lėlių teatre galima žymiai daugiau nuveikti, nei paprastame teatre“, - šypsosi pašnekovas.
Prieš porą metų aktorius antrą kartą vedė mados industrijoje besisukančią įvaizdžio dizainerė ir kostiumų dailininkę Emiliją Gutauskaitę. Nors pora apie savo santykius labai neatvirauja, pasirodo, kad kartu jie praleidžia daug laiko.
„Kadangi mes dažnai dirbame kartu – drauge esame nuo ryto iki vakaro, savo antrąją pusę matau daug. Tikrai nepavargstame nuo vienas kito – paprasčiausiai nėra kada. Mes esame laimingi ir patenkinti“, – neatvirauja jis.
Kokį netikėtą įvykį A. Žiurauskas patyrė vilkėdamas meškos kostiumą? Kokį palinkėjimą jis turės Dijorai? Kokį žaidimą laidoje ir pats turės sužaisti „galvOK“ vedėjas?
„Gero vakaro šou“ – trečiadieniais, 19.30 val. per TV3!
