REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos.

REKLAMA
REKLAMA

Ieško pigių alternatyvų

Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta. Kasmet brangstančioms dujoms ir elektrai kaip alternatyva ilgokai buvo siūloma individualius namus šildyti malkomis, pjuvenų ar durpių briketais, anglimis ir kitu kuru. Tačiau ir šios rūšys vis brangsta. Kita vertus, šiuolaikiniam visur skubančiam žmogui ne visada priimtina šildytis biokuru, nes tokį šildymo katilą sunkiau prižiūrėti, reikia turėti atskirą patalpą malkoms džiovinti ir laikyti.

REKLAMA

Kaip pastebėjo vienos Panevėžyje veikiančios šildymo ir santechnikos įmonės pardavimų vadovas Modestas, žmonės, rinkdamiesi šildymo katilą, pirmiausia atsižvelgia į kainą, į ekonomiškumą, o tik paskui žiūri kitų parametrų. Tačiau jau keleri metai stebima tendencija, kad populiarėja automatizuoti kietojo kuro katilai, kurių nereikia prižiūrėti – kuras tiekiamas automatiškai.

„Panevėžiečiai vis dar taupo, patys perkamiausi – ekonomiški kietojo kuro katilai arba automatizuoti kietojo kuro katilai, jie vis labiau populiarėja. Tokie katilai palaiko ilgesnį degimą, sunaudoja mažiau kuro, o ir prižiūrėti jų nereikia, nes kuras paduodamas automatiškai“, – teigė Modestas.

REKLAMA
REKLAMA

Jo tikinimu, alternatyvios šildymo sistemos skinasi kelią, bet tik nedaugelis ryžtasi investuoti didesnes sumas, nors tokios investicijos atsiperka per kelerius metus. Vakarų Europos valstybėse populiaru turėti saulės ar geoterminį šildymą, o lietuviai vis dar į tai žiūri kaip į naujovę. Švedijoje net 70 proc. namų apšildomi alternatyviais energijos šaltiniais.

„Alternatyviomis šildymo galimybėmis domimasi aktyviai, bet ne visi ryžtasi investuoti keliasdešimt tūkstančių litų tokiai sistemai įrengti. Geoterminio šildymo katilai sudaro tik 4–5 proc. visų parduodamų katilų. Toks šildymo būdas labai populiarus kitose šalyse, nes ten sulaukiama valstybės paramos“, – sakė pardavimų vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atpigus saulės kolektoriams, vis daugiau šeimų karštam vandeniui šildyti pažaboja saulės energiją. Pasak Modesto, už 6 tūkst. litų galima įsigyti saulės kolektorių, kuris aprūpintu karštu vandeniu keturių asmenų šeimą. Šio šildymo trūkumas tas, kad mūsų klimato sąlygomis ne visada galima jį efektyviai išnaudoti.

Energija iš gamtos

Anot vienos šildymo, vandentiekio, oro kondicionavimo ir atsinaujinančius energijos šaltinius projektuojančios ir parduodančios įmonės Panevėžio padalinio vadovo Donato Garliausko, daugelis žmonių vis dar įsitikinę, kad pigiausia namus šildyti malkomis, tačiau pamirštama apskaičiuoti, kiek kainuoja jų skaldymas, džiovinimas. Biokuru kūrenamus katilus reikia prižiūrėti, valyti, kas kelios valandos nepamiršti jo užpildyti. Todėl vis daugiau gyventojų domisi galimybe būstą šildyti pigiau ir ekologiškiau.

REKLAMA

„Tiek dujos, tiek kietasis kuras vis brangsta. Todėl mąstantieji apie ateitį ieško kitokių sprendimų – atsinaujinančių energijos šaltinių. Nors tai šiek tiek brangesnė investicija, bet po kelerių metų ji atsiperka. Kita vertus, gera šildymo sistema – ir dujų, ir kietojo kuro – kainuoja nemažai, ypač jeigu norime, kad būtų patogu“, – sakė D.Garliauskas.  Ne tik individualių namų savininkai, bet ir gamybinių įmonių, dirbtuvių atstovai aktyviai domisi, kaip būtų galima sutaupyti šildymui. Viena iš alternatyvų – geoterminis šildymas, kai yra panaudojama žemės, oro ir vandens energija namui šildyti, vėsinti ir karštam vandeniui ruošti. Tokio šildymo pranašumas – ekologiškumas ir ekonomiškumas. Nors geoterminiam šildymui įrengti reikėtų apie 30–50 tūkst. litų, bet per kelerius metus, priklausomai nuo šildomo ploto ir kitų rodiklių, investicijos atsipirktų. Šildantis būstą šiuo būdu viena kilovatvalandė kainuoja maždaug 5–8 centus. Tai perpus mažiau nei šildantis gamtinėmis dujomis ir keturiskart pigiau nei elektra.

REKLAMA

„Tai – ilgalaikė investicija. Geoterminį šildymą gali įsirengti kiekvienas, nereikia turėti net didelės katilinės, ypač kai kalbama apie oro ir vandens siurblius. Ir tos technologijos vis tobulėja. Džiugu, kad kiekvienais metais vis daugiau žmonių supranta, jog ateities perspektyva – atsinaujinantys energijos šaltiniai. O ir gyvenimo komfortas nepalyginamas – užtenka tik paspausti mygtuką, ir namas šyla, net pamiršti, kas ir kaip jį šildo“, – teigė D.Garliauskas.

Šiuolaikinė sistema

Pasak alternatyvius energijos šaltinius įrengiančio meistro Martyno Navako, viena iš priežasčių, kodėl gyventojai renkasi tokios energijos šaltinius, yra ne tik noras sutaupyti ar gyventi ekologiškai, bet ir patogumas. Šiuolaikiniai žmonės pradeda vertinti gyvenimo patogumą. Biokuru kūrenami katilai reikalauja priežiūros, o skubantys, dažnai dirbti ar laikinai gyventi į kitą miestą ar užsienį išvykstantys panevėžiečiai be šildymo palikti namų negali, o kūriko samdyti – taip pat, todėl renkasi tokį šildymo būdą, kuris reikalautų mažai priežiūros, bet būtų pigesnis nei dujos ar elektra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Alternatyvius šildymo būdus rinktis verčia ne taupumas, nes tokiai šildymo sistemai reikia skirti nemažai pradinių investicijų, o patogumas, noras, kad bet kada žiemą būtų galima namus palikti ilgesniam laikui be kūriko“, – kalbėjo meistras.  Įmonės ar įstaigos vadovaujasi kiek kitais kriterijais: apšildyti didelio ploto gamybines patalpas yra gana brangu, ne visada iki pastato privestos dujos ar centrinis šildymas, todėl geoterminis šildymas yra dažnai vienintelė alternatyva.

„Geoterminis šildymas individualiam namui atsipirks tik per kelerius metus, o didelėse gamybinėse įmonėse gali ir per kelis mėnesius“, – teigė M.Navakas.

Lina DRANSEIKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų