Situacija darosi dar grėsmingesnė ir dėl tymais sergančių medikų. Bene didžiausią nerimą visuomenės sveikatos specialistams kelia tai, jog iš visų susirgusių daugiau kaip 70 – poliklinikų ir ligoninių darbuotojai.
Fiksuojamas didelis sveikatos priežiūros specialistų sirgimų skaičius – net 17 proc. iš suaugusiųjų susirgimo atvejų.
Tymai pasireiškia ne tik aukšta temperatūra, silpnumu ir nuovargiu, bet ir bėrimais, kurie pasireiškia itin staigiai ir apima kone visą kūną.
Sirgusieji pasakoja, kad ligos eiga – itin sunki.
Keičiasi situacija Lietuvoje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė paaiškino, kaip keičiasi sergamumas tymais visoje Lietuvoje.
Lietuvoje vis dar dominuoja Alytaus apskritis, yra ir 1 atvejis Klaipėdos rajone.
„Kaune susirgimai slopsta jau kurį laiką, o Vilnius kelia didelį susirūpinimą. Vilniuje susirgimų skaičius pradėjo didėti, tai kelia didelį rūpestį. Kaune yra virš 240 žmonių, persirgusių tymais, o Vilniuje dvigubai mažiau.
Nuo metų pradžios tymais susirgo 569 asmenys, iš jų – 138 vaikai, 431 suaugęs asmuo.
Daugiausiai atvejų – Kaune, tačiau nerimą kelia Vilnius, per pastarąsias dvi dienas – 14 naujų atvejų, 13 – Vilniuje. Trečia vieta – Alytaus apskritis.
Daugiausiai tymais serga vaikai iki vienerių metukų, kuriems vakcina dar nepriklauso (pirmoji vakcina skiriama vaikams nuo 15 mėnesių).
Kiti susirgę tymais yra vaikai nuo vienerių iki ketverių metų. Tai vaikai, kurių tėvai atsisako savavališkai skiepyti. Kita amžiaus grupė - žmonės nuo 35-erių iki 45-erių metų", - sako specialistė.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, užrkrečiamos ligos turi tendenciją keisti savo lokaciją. „Tikimės, kad galėsime užkirsti kelią tymų plitimui.
Šiandien vyko susitikimas su specialistais iš skirtingų gydymo įstaigų tam, kad galėtume tiksliai apsitarti ir žinoti, kaip reikia informuoti, teikti informaciją ir komunikuoti visuomenėje bei tarp specialistų apie tymus.“
Įvardijo priežastis
Pagrindinės priežastys, dėl ko tymai nusitaikė į šalies gyventojus, yra mažėjančios skiepijimo aprėptys, daug sergančiųjų poliklinikų ir ligoninių medikų (sveikatos priežiūros specialistų), nepakankamos izoliavimo priemonės, patekus į poliklinikas arba ligonines.
Serga medikai
Bene didžiausią nerimą visuomenės sveikatos specialistams kelia tai, jog iš visų susirgusių daugiau kaip 70 – poliklinikų ir ligoninių darbuotojai.
Fiksuojamas didelis sveikatos priežiūros specialistų sirgimų skaičius – net 17 proc. iš suaugusiųjų susirgimo atvejų.
„Sergant sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kyla pavojus ne tik jiems, bet ir jų pacientams. Virusui imlūs darbuotojai gali tapti tymų viruso platintojais ir tokiu būdu kelti riziką tiek savo kolegų, tiek pacientų sveikatai. Ypač didelis pavojus kyla vaikams, kurie dar per jauni skiepytis. Todėl būtina juos apsaugoti formuojant kolektyvinį imunitetą“, – sako R. Lingienė.
Plinta oru
Tymai – per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.
Klinikiniai simptomai – dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės.
Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau jis „leidžiasi žemyn“; bėrimas išlieka 4–7 dienas.
Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 21 dienos). Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje.
Tymai pavojingi, nes gali lengvai išplisti visuomenėje. Sergantysis gali užkrėsti kitus asmenis 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo. Ligonio būklei palengvinti gali būti taikomas tik simptominis gydymas.
Galimos komplikacijos (plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, encefalitas ir kt.).
Gali iššaukti priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas nėščiosioms.
Prevencija – skiepijimai kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina. Lietuvoje nuo tymų vaikai pradėti skiepyti 1964 m. viena vakcinos doze, 1988 m. pridėta antroji vakcinos dozė.
Didžiausia rizika susirgti – neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ir nesirgusiems asmenims.
