Parlamentas šią savaitę po pateikimo 41 balsu „už“, dviem Seimo nariams balsavus prieš ir 24 susilaikius pritarė tokioms Teisingumo ministerijos inicijuotoms pataisoms. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Pataisos ES piliečiams leistų tapti lietuviškų partijų nariais pragyvenus šalyje pusę metų. Šiuo metu norėdami stoti į partiją ES šalių piliečiai turi be pertraukos pragyventi Lietuvoje penkerius metus.
Pataisas pristačiusi teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė pažymėjo, kad Europos Komisija dėl dabartinio reguliavimo dar 2012 metais yra pradėjusi pažeidimo procedūrą.
„Pažeidimo turinys yra toks, kad negali būti jokių skirtingų reikalavimų ES narių piliečiams dalyvaujant politinių partijų veikloje pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį“, – sakė I. Gudžiūnaitė.
Ji teigė, jog pusės metų terminą pavyko išsiderėti su Europos Komisija, nes kitose šalyse „nėra apskritai jokio termino, kuris būtų reikalaujamas kaip mažiausias terminas pragyventi kurioje nors iš Europos Sąjungos valstybių narių“.
Viceministrės pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvos politinėms partijoms priklauso keturi kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, o iš viso politinėse partijose yra apie 120 tūkst. asmenų.
Konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad pusės metų terminas yra trumpas.
„Kodėl mes negalime nustatyti vienų metų, pusantrų, dvejų metų laikotarpio, kur tikrai jau galima kalbėti apie kažkokią bent jau galimybę atsirasti ryšiui su valstybe? Kaip aš dabar suprantu, mūsų įstatyme nustatyta penkeri metai. Gal paieškokime kažkokio aukso vidurio ir nebūtinai bėkime pagal kokias nors rekomendacijas ar spaudimą“, – sakė L. Kasčiūnas.
I. Gudžiūnaitė atsakė, kad Seime atmetus ankstesnius bandymus sutrumpinti terminą užsieniečiams dalyvauti Lietuvos partijų veikloje intensyviai derėtasi su EK dėl galimo minimalaus termino ir pusė metų yra suderėta riba.
„Pasistengėme Europos Komisiją įtikinti, kad mums reikia bent jau tų šešių mėnesių, kurių mums minimaliai pakaktų bent jau identifikuoti atsirandantį asmens ryšį su valstybe. Tai yra tas saugiklis, kurį vienintelį mes matome galimą, dar toleruotiną pagal Europos Sąjungos sutartį, kuri neleidžia diskriminuoti apskritai Europos Sąjungos piliečių“, – sakė viceministrė.
Anksčiau Seimas kelis kartus atmetė analogiškus siūlymus dėl paprastesnės užsieniečių narystės Lietuvos partijose.
