• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Specialistai sunerimę – kas trečias suaugęs ir beveik pusė mokyklinio amžiaus vaikų nevalgo pusryčių. O tai, pasak medikų, gresia labai rimtais susirgimais. 

Specialistai sunerimę – kas trečias suaugęs ir beveik pusė mokyklinio amžiaus vaikų nevalgo pusryčių. O tai, pasak medikų, gresia labai rimtais susirgimais. 

REKLAMA

Vilnietis Martynas vienoje sostinės kavinių sėdasi prie pusryčių stalo. Vyras sako rytais valgantis sočiai – kartais kiaušinienė, kartais omletas. Pusryčių tikrai niekada nesikratantis. Kavinių atstovai taip pat turi, ką papasakoti apie pusryčių valgytojus.

„Yra daug išrankių, negali sakyti, kad visi, bet daug išrankių, kurie prašo nedėti to, nedėti ano, padaryti vienaip arba kitaip. Mažiau druskos, daugiau druskos, stengiamės išvis nepadauginti tokių dalykų. Žmogui duoti pagal savo skonį“, – sako „Kavos era“ generalinis direktorius Laimonas Bečelis.

Tačiau medikai pastebi, kad nesvarbu kur – kavinėje ar namuose, – pusryčiaujančių tautiečių mažėja. Dabar pusryčiauja kas trečias. Dar blogiau, kaip sako specialistai, kad pusryčių nevalgo net pusė penktų–devintų klasių moksleivių. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas paaiškina – toks pasirinkimas gerokai nualina jauną organizmą.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai mitybos prasme labai neigiamas įprotis ir jis silpnina visą organizmą. Silpnina iš dalies… Kadangi mažas medžiagų kiekis, tai silpnina jo pasirengimą visai darbo dienai. Kovai su iššūkiais, mokymuisi“, – įsitikinęs LSMU docentas Kastytis Šmigelskas.

REKLAMA

O štai gydytojai sako, kad save nualinus gresia rimti susirgimai. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės dietologė vardija dažniausius.

„Tai yra ir virškinimo sistemos susirgimai, tai yra diabetu sergantys – tai antro tipo ir pirmo tipo“, – įsitikinusi dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Santaros poliklinikos dietologė pastebi ir kitą tendenciją – nevalgantys pusryčių dažniausiai skundžiasi priaugę net ne vieną papildomą kilogramą. Ir, paaiškina specialistė, kas būtų, jeigu į mokslus ar darbą žmonės bėgtų sotūs.

„Mažesnė tikimybė, kad peralksta likusią dienos dalį, vadinasi, mažėja tikimybė, kad jie persivalgys pietų metu. Arba vakarienės metu. Tie, kurie valgo pusryčius, kai kurių tyrimų duomenimis, jų svoris yra mažesnis. Čia jau susieta su nutukimu, o jis siejamas su lėtinėmis ligomis“, – sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi pusryčius medikai primygtinai rekomenduoja. Ir valgyti juos reikia per vieną ar dvi valandas po to, kai nubundame. Tiesa, pusryčiais medikai nevadina stiklinės sulčių ar kavos puodelio. Būtina ryte pasimėgauti angliavandeniais ar baltyminiu maistu. Tinkamiausia, kaip aiškina dietologai, pusryčiams rinktis kiaušinius ar košes. Aišku, negalintys apsieiti be sumuštinių gali sau juos leisti.

Tik ne su sviestu ar dešra, bet lengvesnius – ant duonos salotos lapas, pavyzdžiui, su plonu mėsos gabalėliu. Ir valgyti reikėtų kaip esame įpratę vaikystėje – maždaug kas tris su puse valandos. Tad jeigu pusryčiaujame septintą, jau dešimtą galime suvalgyti obuolį, o dar po trijų valandų lengvai sulauksime pietų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų