Pėsčiomis per Ispaniją: šeši šimtai kilometrų ir Kelio populiarumo paslaptis (nuotr. asm. archyvo)

Pėsčiomis per Ispaniją: šeši šimtai kilometrų ir Kelio populiarumo paslaptis (nuotr. asm. archyvo)

Jau trys savaitės kelyje. Trys savaitės su viena kuprine, trimis drabužių komplektais ir daiktais, kurie tesveria septynis kilogramus.

Ar ko nors trūksta? Ne! Ar apie ką nors svajojame? Tikrai taip! Daugiau miego nepakenktų, bet... eiti toliau itin norisi, nes jausmas, jog kasdieną gali vis daugiau, tik stiprėja. Tiesa, daugėja ir patirčių, kurios verčia susimąstyti, kodėl Kelias toks populiarus, kad kartais net erzina.

Verslas ir piligrimystė

Gyvenamosios vietos arba albergai, kuriuose piligrimai apsigyvena už nedidelę kainą, puikiai atspindi Kelio evoliuciją. Tokios vietos, anksčiau buvusios gana retos, dabar prie populiaraus prancūziškojo piligrimų kelio dygsta lyg grybai po lietaus. Tai gerai parodo pradiniame kelio taške Saint Jean Pied de Port gautas albergų sąrašas – eidamos keliu netrukus pamatėme, kad jį galima rimtai atnaujinti ir papildyti.

REKLAMA

Naujai dygstantys albergai kaip įmanydami vilioja piligrimus – ir vakarienėmis, ir pusryčiais, ir tokiais patraukliais malonumais kaip baseinas. Tiesa, yra ir visiškai paprastų nakvynės vietų vienuolynų ar net bažnyčių patalpose – tai labiausiai primena senąją, tradicinę piligrimystę. Kadangi tokiose vietose šeimininkauja religinės bendruomenės, čia galima patirti ir ne kiekvienam pasauliečiui suprantamų įspūdžių, pavyzdžiui, bendrai ruošiamos vakarienės, prieš kurias meldžiamasi, bendruomeniniai pasidalijimai mintimis ir net maldos. Tačiau tam dažniausiai yra alternatyva.

Nakvynės vietose mokama už lovą – tai reiškia, kad bus ir dušas, tualetas. Dėl kitų patogumų ar paslaugų reikia teirautis ir tikrinti – kartais būna galimybė pasinaudoti virtuve, o kartais telieka apžiūrėti kuprinės turinį ir iš turimo maisto suruošti pikniką kur nors ant žolės. Arba ieškoti kavinės ar kokios užeigos. Papildomos paslaugos, tokios kaip rūbų skalbimas skalbimo mašina ar džiovinimas skalbinių džiovyklėje, yra mokamos ir kainuoja po 3-4. Taupieji gali viską skalbti rankomis.

Bendra situacija ne itin reikliam piligrimui atrodo gera, bet kartais alberguose verslas ir visiškai išstumia piligrimystės idėją. Pavyzdžiui, atėjus užsisakyti nakvynės lovą sužinai, kad negali mokėti vien tik už ją – turi pirkti brangesnį nakvynės ir pusryčių komplektą. Ir niekam nesvarbu, kad piligrimų turimoje informacijoje nurodoma kitaip. Taip pat kai kurios vietos itin riboja piligrimus – pavyzdžiui, į nakvynės vietą negalima atsinešti jokio maisto iš kitur. Tokia atmosfera nedžiugina, bet kartais tiesiog nebūna iš ko rinktis. Tai tik parodo, kad piligrimų kelionės tapo gana pelningu verslu ir gera strateginė vieta lemia, kad net iškeldamas specialius ir ne visada patogius reikalavimus verslas puikiai gyvuos, nes visuomet atsiras pavargusių Kelyje žmonių, kurie su viskuo sutiks.

REKLAMA

Kelio keistenybė

Ispanija garsėja religingumu. Einant Keliu tai itin akivaizdu, nes kiekvienas kaimas ar miestelis didžiuojasi bent viena bažnyčia, o kryžių, kryželių bei šventųjų statulėlių pilna ne tik pakelėse, bet ir net ant namų. Vis tik nepaisant tiek dėmesio bažnyčiai ir istorinių sąsajų su jėzuitais, tamplieriais ir kitais ordinais, Ispanijoje tebegyva ir mitologija.

Vienas įdomiausių ir įspūdingiausių radinių kelyje – „Cruz de Ferro“ kryžius. Ant kalno esantis kryžius iš medžio ir geležies, ties kuriuo kiekvieną dieną auga piligrimų atnešamų akmenų krūva, tiesiog pinte apipintas istorijomis.

Viena iš legendų pasakoja, kad statant Santiago de Compostela katedrą piligrimų buvo prašoma atnešti čia po vieną akmenį. Kitas pasakojimas byloja, kad tarp piligrimų gyvuoja tradicija iš jų šalies atgabenti čia akmenėlį ir palikti, kad simbolizuotų jo ar jos kelionę. Dar kiti pasakoja, kad su akmenėliu čia paliekame savo norus, prašymus, maldavimus ir net nuodėmes...

Nesutariama net dėl to, kodėl kryžius čia buvo pastatytas. Pasakojimuose randama užuominų, kad kryžius nuo viduramžių žymėjo kelią sniege, kad keliaujantieji nepasiklystų. O patylomis dar pašnibždama, kad jog šią vietą kaip ypatingą žymėjo dar keltai, bet atėjus krikščionybei jų simbolius tiesiog pakeitė kryžius.

REKLAMA

Taigi, religingieji ispanai vis tik turi polinkį nepamiršti ir mistikos. Žinoma, kaip kitaip sėkmingai tiek amžių gyvuotų legendos apie raganas, kasdienybę puošiantys prietarai ir visos riterių istorijos.

Kelio dvasia

O mes, galime sakyti, sutikome savo Kelio dvasią. Tai britas Paulas Garlandas. Kiek jau pražilusiam mėlynakiui Paului metų, negalime pasakyti, bet šis senjoras tvirtesnis už mus abi kartu sudėjus. Jis dirba ir padeda alberguose visame Kelyje – tai be jokių kliūčių leidžia jam pasilikti Ispanijoje ištisus metus ir būti šalia piligrimų.

Su Paulu susipažinome dar tik besiruošdamos savo kelionei Saint Jean Pied de Port mieste. Mums bevakarieniaujant pirmajame alberge tiesiog pakvietėme jį prie stalo – kad nesėdėtų sodelyje vienas.

Tą vakarą prasidėjusios kalbos netilo 600 kilometrų. Jis buvo tas, kuris mokė pirmosiomis dienomis Kelyje nepervargti, nelenktyniauti su kitais einančiaisiais, neiti daugiau nei 30 kilometrų per dieną net jei atrodys, kad tai ne per didelis krūvis. Anot jo, tai greičiausiai baigtųsi keliomis dienomis, kai visiškai nepaeitume.

Vėliau jis dalinosi patarimais dėl albergų, kuriuose patartina apsistoti, kaip susirasti geriausią vietą viešint Santiago de Compostela mieste ir kur būtinai reikia vakarieniauti ar išgerti kavos. O kur dar neįkainojami pasakojimai, kaip pažinti žmones, ko saugotis Kelyje ir kaip iš jo pasiimti viską, ką tik įmanoma.

REKLAMA

Niekada nesitarėme bei neplanavome susitikti vėl ir vėl. Tačiau kartais Paulą sutikdavome besiilsintį pakelėje, traukiantį cigaretės dūmą. Kartais jis kažkokiu „stebuklingu“ būdu atsirasdavo už miestelio, kuris stovėdavo ant aukščiausios kalvos apylinkėje, ir kai mes nuvargusios nusileisdavom nuo kalno, jau rasdavome jį netoliese besiilsintį. Ir ką galima pagalvoti, kai žinai, kad išeidama iš albergo matei, kad jis dar neatsikėlęs?

Diskusijos, juokas ir Paulo patarimai mums tapo tikra pagalba ir džiaugsmu. Taip pat ir gera pamoka, kaip džiaugtis kiekviena akimirka, nes niekada nežinai, ar dar kada gyvenime susitiksit. Bet tuo pačiu kažkodėl žinai, kad su tuo žmogumi praleidi tiek laiko, kiek reikia, ir būtent tada, kada reikia.

Sustabdytos ir užfiksuotos akimirkos

Einant Kelyje niekaip nesibaigia diskusija - ar Kelias turėtų labiau būti skirtas tik gilinimuisi į save, ar bendravimui ir dalinimuisi įspūdžiais su kitais. Mūsų ne vienas tiek iš likusiųjų Lietuvoje, tiek iš kartu Ispanijoje einančiųjų klausia – ar spėjame pasidžiaugti viskuo, kas aplink, kai nuolat traukiame iš kišenės savo nuolatinį palydovą „Samsung“ telefoną ir viską fotografuojame?

Savo atsakymą aiškiai suvokėme tik po kelių šimtų nueitų kilometrų – fiksuojame, kad dalintumėmės. Mes einame ir už Dimą, ir už Onutę su Agnę, tad kuo plačiau sklis jų istorijos ir mūsų įspūdžiai, tuo labiau priartėsime prie savo tikslo jiems padėti. Todėl be jokio susirūpinimo toliau mojuojame pamėgta asmenukių lazda ir visiems paklaususiems pasakojame visa istoriją.

REKLAMA

O kuo labiau artėja kelio pabaiga, tuo dažniau norisi dalintis viskuo, ką pavyksta pamatyti – atrodo laiko liko tiek mažai, o istorijų ir pasakojimų tiek daug. Be to, kartais viena nuotrauka pasako daug daugiau nei tūkstantis žodžių.

Autorės: Jurgita Čepulytė ir Edita Čepulytė

Facebook: STEPS THAT MATTER

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Vitulskienė atskleidė, koks Merūno poelgis ją rimtai įsiutino
DABAR RODOMA
Vitulskienė atskleidė, koks Merūno poelgis ją rimtai įsiutino
DABAR RODOMA
Pernavas pasakė, kokius nusikaltimus darė sulaikyta 22 asmenų grupuotė
DABAR RODOMA
Ekonomika auga, tačiau skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja
DABAR RODOMA
Po avarijos kelyje Kaunas–Klaipėda vilkiko vairuotojas pateikė savo versiją
DABAR RODOMA
Rinkėjas priblokštas – komisija jį iškeikė
DABAR RODOMA
Pasirodė skandalingasis Rolando Skaisgirio vaizdo įrašas: panašumai su asmeniniu gyvenimu
DABAR RODOMA
Vilniaus daugiabutį užpuolė žiurkės: gyventojai panikuoja
DABAR RODOMA
Prasidėjo išankstiniai prezidento ir parlamento rinkimai
DABAR RODOMA
Saulio Prūsaičio daina „Modelis“
DABAR RODOMA
Saulio Prūsaičio daina „Namo reiks pareiti“
REKLAMA
Lina Puodžiūnaitė (nuotr. asm. archyvo)
„Mama, o kada mes vėl eisim pas dantukų fėją? Čia taip įdomu!“ – nekantravo penkiametis vaikinukas, ką tik užvėręs gydytojos odontologės Linos Puodžiūnaitės kabineto duris. ...
Evaldas Venskutonis (nuotr. asm. archyvo)
Vilnietis renginių organizatorius, vedėjas bei trijų vaikų tėtis Evaldas Venskutonis pastarosiomis dienomis išgyvena sunkų laikotarpį. Staiga tapęs našliu, vyras liko vienas su ...
Bružų šeimos namai po gaisro (tv3.lt fotomontažas)
Gegužės 10 dieną, Mažeikių rajone, Dūmaičių kaime gyvenančią Bružų šeimą užklupo gaisras. Visas jų sunkiai užgyventas turtas pradingo liepsnose. Šeima, kurioje auga trys ...
Šešiolikmetis Edvinas neslepia, kad ateityje turi numatęs didelių tikslų  (nuotr. asm. archyvo)
Uteniškis Edvinas Vitas (16) tikriausiai jau nebesuskaičiuotų, kiek kartų iš aplinkinių girdėjo frazes „Tau nepavyks“ arba „Esi per jaunas“. Tačiau užsibrėžęs tikslą ...
Šiaulietę Giedrę Ivanauskaitę galima vadinti grožio kūrėja (nuotr. asm. archyvo)
Šiaulietę Giedrę Ivanauskaitę galima vadinti grožio kūrėja. Mergina laisvu laiku kuria ne tik išskirtinius papuošalus, apyrankes ir kaklo papuošalus, bet ir išskirtinio grožio ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų