Vienintelė Lietuvoje penkis 100 gavusi abiturientė Rūta Leiputė, baigusi Vilniaus „Gabijos“ gimnaziją, atskleidė, kad tokie įvertinimai nėra kažkas neįmanomo. Anot merginos, svarbiausia įsiskaityti į egzamino reikalavimus.
„Tikrai korepetitorių neturėjau. Tiesiog mokiausi: sėdėjau per pamokas, klausiau, dariau namų darbus, prieš egzaminą daugiau pasianalizavau jo programą, ir vertinimo kriterijus. Manau, jeigu suvoki, ko iš tavęs reikalauja egzaminas, tai nėra labai sudėtinga gauti tokius rezultatus“, –.atviravo R. Leiputė.
Tačiau Lietuvos pirmūnė neslepia, kad sėkmės faktorius laikant valstybinius brandos egzaminus yra neišvengiamas. „Sėkmė tikrai stipriai lemia rezultatus ir tie mokiniai, kuriems ne tiek pasisekė egzaminai, tikrai neturėtų jaudintis, nes tai yra tam tikra sistema, prie kurios reikia priprasti, suprasti, ką būtent vertina, ko iš tavęs reikalauja, tad kas be ko tai yra sėkmės reikalas“, – kalbėjo šimtukininkė.
Mergina taip pat atskleidė ir savo ateities planus.
„Savo ateitį norėčiau sieti su Lietuva, bet gana sunku pasakyti, kaip ateitis pasisuks. Apie darbą per daug negalvoju, manau, kad svarbiausia gauti tinkamą išsilavinimą. Esu galvojusi apie mokytojos profesiją ir tikrai norėčiau išsibandyti. Nežinau, kaip tai seksis, nes tai iš tiesų yra labai sunkus ir keliantis iššūkius darbas“, – svarstė istorijas studijas Vilniaus universitete pasirinkusi R. Leiputė.
Paklausta, ką mano apie pačios svajonių profesijos įvaizdį šalyje minėjo, kad pedagomams čia tikrai nelengva.
„Ne vien tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse mokytojo profesija susiduria su labai dideliais sunkumais. Galbūt dėl jaunuolių požiūrio, taip pat tėvų įdiegiamo jaunuoliams požiūrio, kad jeigu tau nesiseka mokytis, tai yra mokytojo kaltė. Kas irgi gali būti tam tikra priežastis, tačiau tai tikrai neturėtų būti pirma mintis, šaunanti jaunuoliui į galvą. Visų antra sudėtinga ir dėl tam tikros sistemos, dėl popierizmo, kurio yra labai gausu, taip pat dėl paramos trūkumo. Iš tiesų mokyti 30 mokinių klasę yra sudėtingas dalykas. Tai labai daugiasluoksnė problema, neužtenka jos spręsti padidinant algas“, – teigė abiturientė.
Studijuos dar netapęs pilnamečiu
Konstanty Keda Mickūnų gimnaziją baigė būdamas 17 metų ir iš matematikos, anglų ir rusų kalbų pelnė 3 aukščiausius įvertinimus. Jaunuolis neeiliniais gabumais pasižymėjo jau nuo pat vaikystės. Jis dar aštuntoje klasėje buvo perskaitęs dvyliktokų vadovėlius, o būdamas penktoku peršoko tiesiai į septintą klasę.
„Vaikystėje išsiskyriau noru domėtis, man buvo įdomūs dalykai, kurie vyko aplink mane, antroj klasės buvau perskaitęs ketvirtos kalsės vadovėlius, ta tendencija kartojosi: 8 klasėj jau biologijos 12 klasės pratybas dariau. Tai manau, čia toks labiau susidomėjimo dalykas“,– savo sėkmės pagrindą apibūdino Mickūnų gimnazijos absolventas.
Vaikinas savo ateitį kuria Lietuvoje ir studijuoti nutarė Vilniaus universitete. „Nuo aštuntos klasės jau norėjau siet savo gyvenimą su biologija, tai pradžioj galvojau apie mediciną, bet po to nusprendžiau, kad medicina yra per sunku ir iš tikrųjų per daug darbo su žmonėm, todėl nusprendžiau pasirinkti labiau loborotorinį darbą – šypsodamasis pasakojo molekulinės biologijos studijas Vilniaus universitete pasirinkęs jaunuolis.
Nemano, kad šimtukai – tik sėkmės reikalas
Tuo tarpu Kauno technoligijos univeristeto gimnazijos abiturientas Karolis Butkus sako, kad sistemoje išvydęs keturis šimtukus nudžiugo, tačiau iš laimės nepuolė verstis kūliais – to siekė visą gyvenimą ir netgi atisakė mėgiamo hobio.
„Reakcija buvo džiugi, bet suvaldyta. Dirbau dėl tokių rezultatų visus 12 metų. Kai devintoje klasėje stojau į KTU gimnaziją, reikėjo pasiruošti stojamiesiems, taigi visam laikui atsisakiau krepšinio treniruočių“,– pasakojo Karolis.
Egzaminams K. Butkus ruošėsi savarankiškai, tačiau neperisistengdamas. „Visko mokiausi savarankiškai ir tiek,kiek mokykloje išmokau. Namuose maksimum dvi valandas skirdavau mokslams“,– kalbėjo K. Butkus.
Informacinių sistemų studijas Kauno technoligijų universite nuo rugsėjo pradėsiantis vaikinas savo apsisprendimą argumentuoja paprastai: jam matematika patiko dar vaikystėje, taigi tokių tiksliųjų mokslų kaip informatika pasirinkimas buvo neatsitiktinis.
Tačiau laisvalaikiu vaikinas nuo skaičių atitrūksta. „Dažnai dalyvauju protmūšiuose, taip pat domiuosi krepšiniu, futbolu, „Formule-1“,– bei pridūrė, kad ateityje galvoja užkariauti tarptautines informacinių technoligijų kompanijas, pavyzdžiui „Google“.
Kaltino save, kai nesimokydavo
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnaziją trimis šimtukais baigusi Daniela Mendelevič sako, kad apie žemesnius rezultatus net negalvojusi. „Buvau įsitikinus, kad gausiu šimtukus. Matematikai labai labai daug ruošiausi ir šimtukas iš matematikos buvo mano tikslas“, – pasakojo savo sėkme neabejojusi mergina.
Tačiau visa tai, pasak D. Mendelevič, nenukrito iš dangaus.
„Nebuvo taip, kad staiga pradėjau puikiai mokytis. Aš visada gerai mokiausi, jaunesnėse klasėse Kengūros olimpiadoj buvau užėmus aukštas vietas, važiuodavau į stovyklas“, –.kalbėjo vilnietė.
Dar viena, D. Mendelevič atestate tris aukščiausius įvertinimus nulėmusi priežastis – savikontrolė.
Aš žymiai mažiau laiko šiais metais leidau laisvalaikiui, šeimai, su draugais. Labai blogai jaučiausi, ypatingai paskutiniais mėnesiais, jeigu savaitgalį visus vakarus praleisdavau kažkur mieste, o ne kažką padarydama. Kai nesimokiau, jaučiausi, kad aukoju savo vietą universitete“, – prisiminė jaunuolė.
Kreipėsi į valdančiuosius
Išskirtiniais pasiekimais pasižymėjusi R. Leiputė sveikinamojoje kalboje nepraleido progos paminėti aktualių švietimo problemų. Mergina drąsiai kreipėsi tiek į bendraamžius ir tėvus, tiek į salėje buvusius valdžios atstovus.
„Tikiu, kad didžioji dalis čia esančių žmonių sutiktų su tuo, kad šiandien Lietuvos švietimo sistema susiduria su dideliais iššūkiais. Privalu pripažinti, kad švietimo tobulinimas turėtų būti prioritetinė valtybės veiklos sritis. Be tinkamo ugdymo neturėsime ir sąmoningos visuomenės. Norint pakelti mokytojo prestižą neužtenka tik didinti algas, bet rūpintis pastoviu edukacijos kėlimu, domėtis tarptautinėje praktikoje pritaikytais edukacijos metodais“,– užtikrintai mintis dėstė R. Leiputė.
Mergina taip pat paragino valstybės vadovus atkreipti dėmesį ir į kitą reikšmingą dalyką jaunuolių emocinę sveikatą.
„Su psicholiginiais sunkumais mokykloje susiduria nemaža dalis moksleivių, tarp jų ir gabūs mokiniai, patiriantys didelį stresą, nepasitikėjimą savimi dėl kartais per didelio perfkecionizmo. Tai itin ryšku prestižinėse mokyklose bei universitetuose, kuriuose gausu psicholiginių problemų kaip nerimas, valgymo sutrikimai ar depresija. Tad skatinčiau ne tik valdančiuosius investuoti daugiau į mokinių psichologinę gerovę, bet ir paraginti čia sėdinčius jaunuolius ir jų artimuosius netylėti ir nebijoti kreiptis pagalbos į profesionalus, jeigu susiduriate su psichologiniais sunkumais“,–kalbėjo mergina.
Remiantis Švietimos ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet, lyginant su praėjusiais metais, šimto balų įvertinimus gavusių moksleivių padaugėjo lygiai 200. Pernai 1733 mokiniai gavo 2321 šimto balų įvertinimą, o šiemet – 1933 mokiniai iš viso gavo 2424 šimtukus.
