Policijoje gauti pranešimai išradingumu nepasižymi – sukčiams svarbiausia emocinis, psichologinis aspektas – sukelti žmogui šoką ir kuo ilgiau kalbinti jį telefonu, net nurodant rašyti, o po to dar ir perskaityti raštą, už ką bus duodami pinigai, kad per tą laiką spėtų atsiųsti "kojas", t. y. asmenį, kuris paima iš nespėjusio atsitokėti žmogaus pinigus.
Gyventojams sunkiau atpažinti balsus, kai į ragelį prislopintu balsu „verkia" dukra, „patekusi į bėdą", ir prašo pagalbos, o paskui iš jos telefoną perima ir pokalbį tęsia koks nors „gydytojas" ar „pareigūnas", sakantis, kad už tūkstantį-kitą viską sutvarkys.
„Bėdos", kurias šį savaitgalį išgirdo rajono gyventojai, visiškai neišradingos: sukčiai, prisistatę gydytoju, teigia, kad dukra Norvegijoje nukrito nuo laiptų ir sužalojo mergaitę, už tai reikalaudami 3000 eurų. Chirurgu prisistatęs sukčius reikalavo 3000 eurų dukros operacijai. Anūke apsimetęs sukčius į ragelį verkė, kad ją partrenkė automobilis. Dar skambino „draugė Agota", kuri nukritusi nuo laiptų sužeidė mergaitę, ši pateko į ligoninę, o jos tėvai padavė į teismą, todėl reikalavo 6000 eurų, todėl prašė padėti, šiuo atveju kalbėjo ir "gydytojas".
Populiariausi sukčių „kabliukai" - kritimas nuo laiptų, įvairios avarijos, į kurias papuola mamos, dukros ar anūkės.
Kvailiausių sukčių kategorijoje prizinė vieta galėtų atitekti už telefoninį grasinimą nužudyti dukrą, kurios moteris realiai net neturi.
Dar vienas sukčiavimo būdas – kai už prekę prašoma sumokėti avansu, o po to pardavėjai dingsta kaip į vandenį, į skambučius neatsako. Skelbimų portaluose prieš žiemą gyventojai „perka" briketus (pastaruoju metu, artėjant žiemai, tai gana dažnas sukčiavimo būdas – Šakiuose pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai dėl nepristatytos prekės – briketų, Marijampolėje – 1). Neretai sukčiai prašo avanso už neva parduodamus televizorius, buitinę techniką, net transporto priemones.
Policija pataria gyventojams nebūti patikliems, ypač sulaukus skambučių telefonu – pirmiausia, išgirdę apie nelaimę ar avariją, skambinkite artimiesiems ir įsitikinkite, kaip yra iš tiesų. Niekada nesileiskite į namus nepažįstamų asmenų ir neatiduokite jiems pinigų, nes nei policininkai nei gydytojai po namus nevaikšto ir pinigų nerenka.
Prieš pirkdami internetu, pasidomėkite įmonėmis, iš kurių perkate – ar jos apskritai egzistuoja, paskaitykite skundus ir atsiliepimus. Nemokėkite pinigų iš anksto, neįsitikinę, jog dalyvaujate legaliame sandoryje. Ir, žinoma, niekam niekada neatskleiskite savo asmens duomenų ar banko prisijungimo kodų – kad nebūtų ištuštinta jūsų sąskaita.
