Einantiems į kitą važiuojamosios dalies pusę patariama neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ar bent jau būti prie drabužių prisisegus atšvaitą. Iš išvardytų šviesą atspindinčių priemonių pats populiariausias ir, ko gero, patogiausias yra atšvaitas.
Reikėtų prisiminti, jog pats atšvaitas savaime nešviečia, o tik atspindi atvažiuojančio automobilio šviesas. Kelkraščiu pėstiesiems reikia eiti priešinga automobilių eismo judėjimo kryptimi, todėl norint būti matomu kelyje, atšvaitą reikia segėti dešinėje kūno pusėje. Geriausia atšvaitą pritvirtinti automobilių žibintų aukštyje – ties suaugusio žmogaus keliais, virš rankos riešo ar blauzdos srityje.
Pėstiesiems įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama tik po to, kai jie įvertina artėjančių transporto priemonių atstumą ir greitį. Šiukštu negalima į kelią išbėgti neapsižvalgius. Ši taisyklė itin svarbi vaikams, kurie linkę eiti per gatvę neapsidairę. Tėvai turėtų informuoti vaikus apie atšvaitų naudojimo būtinybę, taip pat vaikams turi būti suprantamai paaiškinamos pagrindinės saugaus elgesio kelyje taisyklės.
Svarbu nepamiršti ir to, kas pėstiesiems draudžiama:
1) Eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas); 2) Eiti automagistrale ar greitkeliu; 3) Eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu; 4) Išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių; 5) Eiti dviračių takais.
