Pagrindinė insulto priežastis – tai dėl krešulio užsikimšusios kraujagyslės smegenyse. Smegenų ląstelės pradeda badauti – joms trūksta deguonies ir gliukozės. Toje sutrikusios kraujotakos zonoje prasideda uždegimas ir ląstelės žūva.
Ši liga dar kartais vadinama smegenų infarktu, o rizikos faktoriai šioms ligoms tie patys. Priversti sunerimti dėl gresiančio insulto turėtų padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ir aukštas kraujospūdis, pavojų kelia ir rūkymas, alkoholio vartojimas ir nevisavertė mityba.
Deja, bet artėjantis insultas nerodo jokių išankstinių ženklų, todėl vienintelis būdas apsisaugoti – reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją.
Pagrindiniai insulto požymiai – nerišli, sutrikusi kalba, paralyžiuotos galūnės (ypač vienos pusės) ir perkreiptas veidas. Įtariant insultą, požymius atpažinti galima paprašius nusišypsoti, pasakyti savo gimimo datą ir pakelti rankas į viršų. Jei bent vienos iš šių užduočių atlikti nepavyksta, būtina tuoj pat kvieti greitąją pagalbą.
Jei ligonis laiku atsiduria specializuotoje gydymo įstaigoje, tikimybė išvengti mirties ar tokių ilgalaikių pasekmių kaip paralyžius labai išauga. Tačiau lietuviai vis dar nemoka laiku atpažinti insulto, todėl net trečdalis jų baigiasi mirtimi. Tai įrodė ir „Saugok save“ surengtas socialinis eksperimentas, kurio metu buvo bandoma įsitikinti, ar praeiviai moka atpažinti insultą ir suteikti tinkamą pagalbą.
„Jei pagalba būtų suteikiama laiku, kur kas rečiau susidurtume su skaudžiausiomis insulto pasekmėmis. Svarbiausia į ligoninę pakliūti per pirmąsias 3–4 valandas, tačiau dažnai ligoniai pas mus atvyksta po penkių ar šešių, o tokiais atvejais nebegalime taikyti veiksmingiausių šiuolaikinių insulto gydymo metodų. Eksperimentas parodė, kad žmonėms trūksta informacijos apie insultą“, – teigė gydytojas neurologas profesorius Dalius Jatužis.
