Studijoms užsienyje išvyksta tūkstančiai. Bet ar visi supranta, kas jų laukia? Čia dirbantys specialistai susitinka su išvykstančiaisiais ir jų šeimomis. Joms padeda apsispręsti bei pasirinkti.
Specialistės mato, jauni žmonės į užsienį dažnai vyksta su rožiniais akiniais. Iki galo nesuprasdami, kad bus sunku, ypač, jei finansinės galimybės neleidžia tik studijuoti, reikia ir dirbti.
Kad gyvenimas Europoje – Anglijoje, Olandijoje ar Vokietijoje – ne toks paprastas, jau pastebi ir Lietuvos psichiatrai. Daugėja atvejų, kai lietuviai jaunuoliai po metų-dvejų studijų užsienyje į Lietuvą grįžta su didelėmis psichikos problemomis.
„Dažniausi dalykai yra depresijos. Tačiau turim iki psichozinių atvejų, kada išsivysto ir ūmios psichozės ten būnant ir besimokant. Turim, aišku, daug su įvairiom priklausomybėm, dažniausiai – narkotikai“, - sako Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevi2ius.
Šviesiuose Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro koridoriuose kas mėnesį – po kelis naujus užsienyje studijavusius ir prastos būklės pacientus. Medikai aiškina, kad didžiausios problemos su tais, kurie į savarankišką gyvenimą svetur neria iškart po mokyklos suolo. Net pačius pareigingiausius ir Lietuvoje puikius rezultatus rodžiusius palaužia dideli krūviai, darbas, kalbos barjerai, vienatvė ir aukšti šeimos lūkesčiai.
Prieš išvykstant krimsti mokslų į užsienį specialistai pataria sukaupti santaupų, kad pusmetį būtų įmanoma nedirbti ir adaptuotis. Tiesa, psichiatrai sako, kad dar geriau, jei jaunuoliai svetur keliauja jau turėdami savarankiško gyvenimo patirties.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
