Grenlandija yra svarbi pasaulinės klimato sistemos dalis.
Ledo sluoksnis, kuris dengia 80 procentų šios salos atspindi didelę dalį Saulės energijos atgal į kosmosą ir taip riboja temperatūrą, šis efektas vadinamas albedu.
Tačiau Grenlandija yra ypač jautri klimato kaitai, šiuo metu Arkties oro temperatūra auga dvigubai greičiau, nei vidutinė pasaulinė temperatūra. Klimato sąlygos dažnai nustato naujus rekordus: "šilčiausias", "drėgniausias", "sausiausias".
Neseniai įvykęs gaisras, nepaisant jo dydžio, parodo tik trumpą Grenlandijos gaisrų istorijos atkarpą. Vien šis gaisras negali parodyti plataus Arkties klimato pasikeitimo, kaip rašoma independent.
Tačiau kai šiuos ypatingus įvykius papildome ilgesnės trukmės aplinkosaugos įrašais, galime įžvelgti svarbias tendencijas.
Ledo danga tirpsta
2002 - 2016 metais ledo sluoksnis Grenlandijoje sumažėjo maždaug 269 gigatonomis per metus. Viena gigatona yra lygi vienam milijardui tonų. Jūrų vėplys sveria vieną toną.
2012 metais ledo tirpimo sezonas buvo ypač intensyvus. Sniegas tirpo netgi viršūnėje, aukščiausiame salos taške.
Ankstyvas tirpimas nereiškia, kad jau galime skelbti katastrofiškų pokyčių laikotarpį – ledas neišnyks per naktį. Tačiau tai iliustruoja, kaip greitai ledo sluoksnis gali reaguoti į kylančią temperatūras.
Įšalas taip pat atitirpsta
Nepaisant stingdančio įvaizdžio, Grenlandijos pakraščiai iš tiesų yra gana pelkėti, juose gausu uodų. Tai yra sluoksnis, sudarytas iš durpių dirvožemio ir nuosėdų, jo storis yra 2 metrai, jis kiekvieną vasarą laikinai atšyla. Na o, pagrindinė amžinojo įšalo dalis, kuri siekia 100 m, visada lieka užšalusi.
Grenlandijoje, kaip ir daugelyje Arkties regionų, kylanti temperatūra atšildo įšalą. Tai reiškia, kad atitirpstantis sluoksnis padidėja iki 1,5 cm kasmet. Manoma, kad ši tendencija tęsis, nes dabartinės tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKG) prognozės teigimu, Arkties oro temperatūra šiame amžiuje padidės nuo 2,0 ° C iki 7,5 ° C.
Arkties amžinojo įšalo žemėje yra daugiau kaip 1500 milijardų tonų įšalusių augalų ir gyvūnų, kuriuos vadiname organinėmis medžiagomis.
Ši medžiaga buvo užšalusi tūkstančius metų. Tačiau, kai įšalas tirpsta, ji suskaido, išleidžia anglies dioksidą ir metaną (kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas) į atmosferą.
Jei tirpimas tęsiasi, apskaičiuota, kad iki 2100 m. į atmosferą bus išleidžiama 850 - 1,400 mlrd. tonų CO 2 ekvivalento (palyginimui: 2012 m. bendras išmetamųjų teršalų kiekis buvo 54 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento). Visas papildomas metanas ir anglies kuras, žinoma, gali dar labiau padidinti pasaulinį atšilimą.
Jei Grenlandijos amžinasis įšalas taps dar sausesniu gali kilti dar didesnių gaisrų, dėl kurių į atmosferą būtų išleidžiamos didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
