Valstybės kontrolė savo atliktą auditą pristatė Seime, Švietimo ir mokslo bei Ekonomikos komiteto nariams.
Taiso planus
Kontrolė pastebėjo, kad projekto pradžioje buvo iškelti ambicingi slėnių programų tikslai, tačiau jų veiklos stebėsena parodė, kad jų veiklos stebėsena nebevykdoma nuo 2013 metų. Kai buvo Švietimo ir mokslo ministerija panaikino grupę, atsakinga už koordinavimą. O rezultatai nebuvo apibendrinti ar pateikti visuomenei.
Auditoriai signalizuoja, kad į mokslo ir technologijų parkus iki 2020 metų bus investuota beveik 700 milijonai eurų, nors ankstesnio finansavimo rezultatai pasiekti toli gražu ne tokie, kokie buvo planuoti.
Audito metu nustatyta, kad buvo pasiekti ne visi planuoti rodikliai, todėl jie buvo tikslinami ir mažėjo. Pvz., „Inoklaster Lt+“ buvo planuota pritraukti 57 mln. Eur privačių investicijų, vėliau suma pakeista į 13,64 mln. Eur. Kai kurios 2007–2013 m. priemonės buvo nepaklausios ir nesulaukė daug paraiškų, tačiau 2014–2020 m. laikotarpiu panašios priemonės vėl suplanuotos.
O ir žadėto ryšio su verslu niekas neįgyvendina. Audituotų centrų vidutinė apkrova 2012–2015 m. buvo 44 proc., kai kuriais audituotais atviros prieigos centrais išorės vartotojai visiškai nesinaudojo; kai kurie 2013–2014 m. dirbo nuostolingai, rašoma Valstybės kontrolės išvadose.
Neigiamos vertės projektas
Ekonomikos komiteto narys Tadas Langaitis tikino, kad tai yra turbūt didžiausia pinigų suma dingusi į niekur.
„Supraskime, 1,4 milijardo eurų yra 5 milijardai litų. Kai kalbame apie prašovimus dėl neveikiančių informacinių sistemų prieš šitą sumą absoliučiai nublanksta. Tokio skaičiaus dingusio į niekur turbūt matyti ir neteko. Tačiau esminis klausimas yra kokia šitų pinigų grąža? Suprantu, kad atsipirkimas planuojamas ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau kad ir kokį grafiką mes brėšime, šie pinigai neatsipirks nei maža dalimi. Tai yra neigiamos vertės projektas“, - komitetų narius tikino T.Langaitis.
„Labiausiai šioje situacijoje man kliūna Švietimo ir mokslo ministerijos požiūris. 2010 metais MOSTA atlieka valdymo ir koordinavimo modelio paruošimą. O po 3 metų ministerija jau sako, kad valdymo modelis nėra reikalingas, nes sistema trukdytų universitetų autonomijai. Akivaizdu, kad vagonai pastatyti prieš garvežį“, - tikina konservatorius.
Kodėl niekas neprižiūri?
Buvęs Švietimo ir mokslo ministras ir liberalas, Gintaras Steponavičius pateikė kiek kitokį požiūrį.
„Reikia vertinti blaiviai, taip dalis slėnių veikia labai prastai, bet tiek Vilniuje ir Kaune yra projektų, kurie yra geri pavyzdžiai. Sutinku su vertinimu, kad slėniai kaip sisteminis sprendimas neduoda rezultatų. Šokiruojančiai atrodo ir faktas, kad 2012 metais buvo sprendimas panaikinti proceso stebėseną“, - pasakoja G.Steponavičius.
Valstybės kontrolė, siekdama, kad ši situacija keistųsi, rekomenduoja Vyriausybei, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms atidžiai vertinti tokių didelių ir masyvių projektų galimą naudą bei rezultatyvumą. Taip pat grąžinti procesą stebinčias grupes.
