REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas yra reikalingas, sako paskirtasis energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, jėgainė leistų sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Tuo tarpu problemų gali iškilti su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. 

Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas yra reikalingas, sako paskirtasis energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, jėgainė leistų sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Tuo tarpu problemų gali iškilti su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Progresas labai didelis, bet reikia įvertinti, kurioje vietoje esame, ar projekto struktūra optimaliausia, optimali. Iš Energetikos ministerijos pozicijų galiu užtiktinti, kad projektas reikalingas, bet reikia žiūrėti ir pagal atliekas“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė Ž. Vaičiūnas, kurio nuomonės apie projektą klausė parlamentaras Mykolas Majauskas.

REKLAMA

„Pagal projekto eigą, reikia pripažinti taip pat, kad pakankamai toli nueita - tiek gautas EK valstybės pagalbos suderinimas, pasirašytos rangos sutartys, ne per seniausiai pasirašyta ir paskolos sutartis su Europos investicijų banku“, - tvirtino paskirtasis energetikos ministras. Pasak jo, jėgainė vilniečiams leistų sumažinti šilumos kainą.

„Projektas yra svarbus šilumos kainų mažinimo prasme, vietinės generacijos didinimo požiūriu ir kiek tai susiję su energetikos politika, be abejo, šitam projektui pritartume“, - kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis ne kartą Seime teigė, jog „Lietuvos energijos“ įgyvendinami atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektai kelia abejonių, todėl reikės iš naujo atlikti jų kaštų ir naudos analizę. Tačiau, anot jo, jėgainių statyba nebus stabdoma.

Jėgainių reikalingumu abejojama ne pirmą kartą. Laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas anksčiau BNS sakė abejojantis, ar Kauno jėgainei užteks atliekų, - jo manymu, Lietuvai užtektų vien Vilniaus jėgainės. Tokį požiūrį jis grindė Europos Sąjungoje bandoma įdiegti žiedinės ekonomikos teorija, kuri siekia vis didesnę dalį atliekų perdirbti ir deginimui palikti tik mažumos dalį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas anksčiau BNS teigė, kad atliekų deginimui pakaktų.

Labiausiai pasistūmėjęs yra Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas - 88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios jėgainę planuojama pastatyti iki 2018 metų pabaigos, projektą Europos investicijų bankas (EIB), suteikęs vadinamojo Junkerio plano garantuotą 190 mln. eurų paskolą. Dar apie 10 proc. lėšų jėgainei skirs pati „Lietuvos energija “. Projektui 150 mln. eurų paramą rugsėjį suteikė Europos Komisija (EK).

24 MW elektros ir 70 MW šilumos galios Kauno kogeneracinę jėgainę ketinama pastatyti 2019-aisiais - jau paskelbti įrangos pirkimo ir statybos rangos konkursai. Kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“ plėtojamo projekto vertė sieks apie 147 mln. eurų.

REKLAMA

Lėšų paieška IAE uždarymui - didelis iššūkis

Šimtų milijonų eurų vertės uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) tolesniam išmontavimui nuo 2020 metų reikės beveik milijardo eurų, tačiau Lietuva kol kas nežino, iš kur gaus finansavimą. Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad lėšų paieška IAE uždarymui bus didelis iššūkis.

„Šiuo metu situacija yra tokia, kad priešingai negu anksčiau, niekas nenori, arba nenori taip, kaip norėjo anksčiau skirti... pagelbėti mums su finansavimo užtikrinimu. Iššūkis bus tikrai didelis, nes nuo 2020 metų uždarymui pagal dabartinį poreikį reikės ne mažiau kai 900 mln. eurų. Tai didelė suma, nepakeliama našta mūsų biudžetui, kuo didesnę dalį to finansavimo reikėtų siekti užsitikrinti iš ES paramos“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė paskirtasis ministras.

REKLAMA

Anot jo, Europos donorai abejoja tolesnės paramos skyrimu Ignalinos AE uždarymui, nes nėra patenkinti pagrindinės uždarymo projektų rangovės - Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovės „Nukem“ - darbu.

„Dėl bendradarbiavimo su „Nukem“, sakyčiau, šitas partneris yra vienas iš didžiausių argumentų Europos Komisijai ir Europos šalims abejoti papildoma parama Ignalinos uždarymui, nes projektų vėlavimas buvo nemaža dalimi dėl šio rangovo kaltės. Tai politiškai vertinant, labai abejočiau tokio bendradarbiavimo tąsos galimybėmis. Bet techniškai, teisiškai tai reikia vertinti“, - sakė Ž.Vaičiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vėluojant 5-6 metus, „Nukem“ ir GNS konsorciumas elektrinėje pastatė ir įrengė 193,5 mln. eurų vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą. Rangovams ir Ignalinos AE kelerius metus nepavyko susitarti dėl konteinerių kokybės, todėl 2012 metų gruodį IAE uždarymo donorai buvo įšaldę paramą saugyklos statybai, tačiau 2013 metų liepą finansavimas buvo atnaujintas.

Kadenciją baigiantis energetikos ministras Rokas Masiulis anksčiau įspėjo, kad prie IAE uždarymo gali tekti prisidėti ir valstybei, todėl nutarta kurti specialų komitetą, kuris ieškotų galimybių užtikrinti finansavimą po 2020-ųjų metų.

REKLAMA

Šiuo metu Lietuvos dalis, finansuojant IAE uždarymą, siekia apie 12 proc. Neoficialiai užsimenama, jog negavus pakankamo ES finansavimo, dalį kaštų teks dengti vartotojams per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP).

Europos Audito Rūmai (EAR) rugsėjį pareiškė, kad IAE uždarymo projektai gerokai vėluoja, jų finansavimas nėra efektyvus, todėl auditoriai siūlo nuo 2020 metų nebetęsti specialių finansavimo programų. Europos auditorių skaičiavimu, IAE uždarymui trūksta dar 1,56 mlrd. eurų.

IAE uždarymo programa dabar finansuojama iš ES paramos lėšų, Tarptautinio rėmimo ir Ignalinos AE fondų, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių. 2014-2020 metais IAE įsisavins iš viso 650 mln. eurų ES paramos, iš jų apie 200 mln. eurų - 2007-2013 metais gautos, bet laiku nepanaudotos lėšos. Skaičiuojama, kad 2004-asiais pradėtas IAE, kuri pirmoji pasaulyje nutraukė nesaugiais laikomų rusiškų RBMK reaktorių veiklą, uždarymas kainuos apie 2,593 mlrd. eurų.

Vykdant Lietuvos įsipareigojimus ES, pirmasis Vakaruose nesaugia laikytos IAE reaktorius buvo sustabdytas 2004-ųjų gruodžio 31 dieną, o antrasis - 2009-ųjų gruodžio 31 dieną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų