1. Majamis, Florida, Jungtinės Amerikos Valstijos
Vienas iš miestų, kuriame stipriai jaučiama klimato kaita yra Majamis. Majamio paplūdimiai daugelyje vietų yra susiaurėję. Kasmet, atėjus rudens ir pavasario potvyniams, vandenyno bangos pakrantei pridaro daug žalos. Vanduo užlieja kanalizaciją, apgadina automobilius, daro nuostolius namams ir verslui.
„Klimato kaita nėra ateities problema, su kuria mes kažkada turėsime susidurti. Tai kažkas, ką mes turime išspręsti jau dabar“, – The Guardian sakė atmosferos tyrėjas Profesorius Benas Kirtmanas, iš Majamio Universiteto.
2. Bankokas, Tailandas
Bankoko gyventojai yra vieni iš tų, kurie jau dabar patiria dramatiškos klimato kaitos poveikį. Staigus temperatūros pakilimas yra nenuginčijamas klimato kaitos rezultatas. Bankoko metinis temperatūros vidurkis nuo 1961 iki 2007 metų pakilo 0, 8 laipsniais. Kylančios vis didesnės bangos taip pat kelia grėsmę turtui, kuris gali nukentėti.
3. Pajūrio miestai Indonezijoje ir Bangladeše
Ekspertai tiki, kad iki 2050 metų 250 miljonų žmonių visame pasaulyje paliks savo gimtuosius miestus dėl klimato kaitos padarinių. Didelę dalį jų – 20-30 milijonų sudarys Bangladešo gyventojai, tikėtina, jų procentas bus didžiausias.
Jau šiandien, stiprūs ciklonai, tropinės audros ir kitos katastrofos, kartu su kylančiu jūros lygiu privertė tūkstančius palikti namus esančius Indonezijos ir Bangladešo pakrantėse. Dalis žmonių išsikėlė į Dakos lūšnynus. Iškeliavę žmonės apsigyvena ir taip sausakimšuose miestuose, todėl daugeliui namais tampa lūšnynai, kuriuose sanitarinės sąlygos yra minimalios arba išvis neegzistuoja. Lietaus sezono čia taip pat nelaukia, dažnai jis atneša maliarijos, choleros protrūkius, kurie puikiai plinta tokiomis gyvenimo sąlygomis.
4. Niuvtokas, Aliaska, JAV
Aliaskos čiabuviai Beringo jūros pakrantėje taip pat turi bėgti nuo klimato kaitos ir palikti savo namus. Šiame Aliaskos kaime potvyniai ir erozija praryja žemę labai greitai. Trumpesnės, šaltesnės žiemos, ankstesni pavasariai ir nuolat kylantis vandens lygis nuolat mažina šios vietos plotą. Mokslininkai mano, kad per penkis ateinančius metus ši vieta gali apskritai išnykti nuo žemės paviršiaus. Kai kurie pajūryje esantys Aliaskos kaimai domisi, kaip galima būtų užkirsti kelią erozijai ir potvynių žalai, bet tokiose vietose kaip Niuvtokas, kuris yra įsikūręs žemapelkėse, kurių neįmanoma paremti infrastruktūros projektais, gyventojams nelieka kitos išeities kaip tik išsikraustyti.
5. Ramiojo vandenyno salos
Dar viena vieta, kurią nuolat palieka žmonės yra Ramiojo vandenyno salos. Pirmasis masinis išvykimas dėl klimato kaitos jau yra įvykęs Kiribati salyne (tai yra 32 salų grupė, įsikūrusi centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje). 2012 metais šio salyno gyventojai pradėjo kraustytis į Fidžį, dėl nuolat kylančio vandens lygio. Jei jūros lygis kils tokiu pačiu greičiu visa tauta bus panardinta iki 2100 metų.
O kaipgi Lietuva?
Dauguma klimatologų pastebi, kad dėl besikeičiančio klimato išauga ekstremalių oro reiškinių pasikartojimas. Jie sukelia žmonėms nepatogumų. Jei vyraujant švelnioms žiemoms, viena žiema būna anomaliai šalta, tai ji nepasiruošusius žmones išmuša iš vėžių. Tai paveikia šilumos tiekėjus ir vartotojus, transportą ir kelių priežiūrą, statybos sektorių ir kitus, be to, sukelia žmonėms stresą.
Ūkininkai taip pat nesitiki, kad anksčiau prasidėjęs vegetacinis procesas neatneš jiems nuostolių, juk šalnų tikimybė nuo to nesumažėja, o tik padidėja. Pasitaiko, kad anksti prasidėjęs šiltas pavasaris inspiruoja ūkininkus anksčiau sėti vasarojų ar sodinti bulves, o jų vegetacijos pradžioje užėję šalnos stipriai sumažina derlių vien dėl to, kad buvo neįvertintas galimas ekstremalus oras.
Ekstremalūs orai susiję ir su kritulių intensyvumo pokyčiais: gali būti, kad mėnesio kritulių kiekis išliks tas pats, bet jo pasiskirstymas per mėnesį ar sezoną, pasikeis. Per kelias intensyvių liūčių dienas iškris visa mėnesio norma, o kitomis dienomis vyraus sausi orai.
