Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito.
Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis. Mat lyginant šių metų antrąjį ketvirtį su praeitų, kainos paaugo net 10,3. proc. Ekspertai tikina, kad toks kainų augimas – dar ne pabaiga.
Baltijos šalys atsigauna lėčiau po krizės
Didžiausią įtaką tokiam kainų augimui Baltijos šalyse lemia tai, kad valstybės vis dar kapanojasi iš pokrizinės duobės.
„Mano supratimu, pagrindinė priežastis, kodėl Latvijoje toks kainų kilimas, jog ten buvo didžiausias kainų nuokrytis per NT kainų krizę. Jei Vilniuje 2007–2008 metais, kai buvo aukščiausios kainos, jos krito apie 40 proc., Taline apie 50 proc., tai Rygoje apie 60 proc.“, – sako „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
„Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, prie tokio kainų augimo prisidėjo ir spartus darbo užmokesčio augimas. Ir nors prognozuojama, kad šiais metais jis ir toliau ženkliai augs, Latvijos NT rinka kol kas miega letargo miegu.
„Tik dabar pirmi metai, kai NT rinka atsigauna ir aktyvumas šiek tiek auga. Manau ši tendencija ir kitais metais tęsis. Estijoje prasidėjo rinkos atsigavimas 2013 metais, Lietuvoje – 2014–2015 m., o Latvijoje tik 2016 m.“, – sako ekonomistas.
Visoms trims šalims įtaką padarė ne tik atlyginimų augimas, bet ir žemos palūkanos bei padidėjęs gyventojų pasitikėjimas bankais. Jiems drąsiau imant paskolas, kreditavimas auga, o tuo pačiu ir kainos.
S. Vagonis teigia, kad Latvijoje kainos turi didžiausia potencialą ir toliau kilti sparčiausiai. Rygoje kainos turėtų augti apie 20 proc., o Vilniuje visiškai neaugti, kad taotų lygiomis.
„Pakankamai žemas kainų lygis Latvijoje ir lėtesnis rinkos atsigavimas lėmė tokį kainų atsilikimą. Nes ekonomikos jau porą metų auga tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. O ir rusų anksčiau labai daug pirko NT Latvijoje. Mano supratimu, labai logiška, kad Ryga turi ir toliau didesnį potencialą augti nei kitos Baltijos šalys“, – sako NT ekspertas.
Įdomu tai, kad Rygoje būstas pigiausias iš visų Baltijos šalių, tačiau pajamų atžvilgiu, vilniečiai uždirba mažiausiai. Tad pagal santykį, Rygoje būsto įperkamumas yra didžiausias, sako ekonomistas.
„Vilniuje investicijos yra sveikame lygyje, kuris neleis sparčiai kilti kainoms nors ir auga darbo užmokestis – auga gyventojų skaičius ir užimtumas. Tačiau Rygoje tikrai yra situacija tokia, kad NT rinka atrodo, kaip suspausta spyruoklė. Visi laukė, baiminosi, nedrįso imti paskolų ar grynaisiais pinigai pirkti, tad nekilo ir pasiūla. Dabar matome, kad paklausa yra“, – komentuoja Ž. Mauricas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu situacija Rygoje stabilizuojasi ir gyventojai norėdami išvengti aukštesnių kainų suskubs pirkti NT, o tuo pačiu ir vystytojai atsižvelgs į klientų poreikius.
Nors kol kas kainos auga ir Didžiojoje Britanijoje, ir taip jau kelerius metus, kilimo greitis mažėja. Ekonomisto teigimu, kainų augimas greitu metu arba sustos, arba kris dėl „Brexit“.
NT pigimą Italijoje ir Kipre lemia vis dar neatsigavimas po bankų krizės bei mažas ekonomikos augimas. Anksčiau Latvijoje NT rinkos gyvumą, kaip ir Kipre palaikė pirkėjai iš Rusijos, šių skaičiui sumažėjus Latvijos gyventojai kompensuoja viską vidiniu vartojimu, o to Kipre trūksta.
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 6,0 proc., Kaune – 3,6 proc., Klaipėdoje – 2,4 proc., Šiauliuose – 5,1 proc. ir Panevėžyje – 4,1 proc.
