Naftą eksportuojančių šalių karteliui OPEC sutarus peržiūrėti naftos gavybos strategijas ir galbūt mažinti jos kiekius pasaulinėje rinkoje, naftos kainos pajudėjo link aukščiausių taškų šiais metais. Brent rūšies nafta, kuri aktuali Lietuvai, per paskutines 6 darbo dienas pabrango 13 proc. ir spalio 5 dieną 13 val. Lietuvos laiku kainavo 51,8 JAV dolerius už barelį. Jei augimo tendencijos išsilaikys ilgesnį laiką, būsime priversti stebėti augančias kuro kainas švieslentėse, o vėliau tai gali persikelti ir į produktų lentynas.
Verta paminėti, kad apžvelgiamu laikotarpiu euro ir JAV dolerio santykis praktiškai nesikeitė, tad naftos kainos brangimas realiai liečia ir euro zonos vartotojus. Žinoma, būtų klaidingą tikėtis, kad benzinas ar dyzelinas pabrangs analogišku žingsniu, nes kuo kainoje turime „amortizuojančią“ kainos dalį tai fiksuotą kuro litrui mokestį – akcizą. Pastarasis benzino litre sudaro 0,43 euro benzino atveju, o dyzelio litre – 33 centus.
Įvertinus 21 proc. pridėtinės vertės mokestį ir degalinės antkainį galime vidutiniškai įvardinti, kad naftos kainos augimas (skaičiuojant eurais) tiesiogiai kuro kainą pakeičia iki 40 proc. nuo naftos kainos pokyčio. Tad per 6 dienas 13 proc. brangusi nafta turėtų pabranginti kurą apie 5 proc.
Toks kainos pokytis šiuo metu neatrodo gąsdinantis, tačiau tendencijai išlikus kainos gali pradėti kandžiotis. Tuo pat metu kuro kainų augimas gali pamažu kelti ir lentynose gulinčių prekių kainas, nes naftos kaina artėja prie didžiausių reikšmių šiais metais, kai balandžio 9 dieną kainavo 52,51 JAV dolerių už barelį. Kalbant apie naftą ir jos įtaką kainoms verta pastebėti, kad praėjusiais metais, spalio viduryje nafta pradėjo nuoseklų kritimą, kuris stabilizavosi ties 28 dolerių atžymą sausio 20 dieną. Tai reiškia, kad šiais metais važinėsime gerokai brangesniais degalais, nes nafta lyginant su praėjusiais metais yra ženkliai aukštesnė.
