Verslininkai (nuotr. Fotolia.com)

Verslininkai (nuotr. Fotolia.com)

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas spartėjo, vis daugiau namų ūkių gali džiaugtis augančiais atlyginimais ir didėjančiu darbo vietų skaičiumi. Visgi atlyginimų augimą skatina ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas ir neigiamos demografinės tendencijos. Artėjant prie „butelio kaklelio“ darbo rinkoje, tolesnis tvarus ekonomikos ir gyvenimo lygio augimas bus sunkiau pasiekiamas, o rezultatams daug įtakos turės ekonominės politikos sprendimai.

Šių metu pradžioje metinis BVP augimas paspartėjo iki 2,3 procento. Tai daugiausiai lėmė spartus namų ūkių vartojimo augimas. Namų ūkiai šiemet vidutiniškai jau įsigijo beveik tokį patį kiekį prekių ir paslaugų kaip vartojimo piko metu 2008-aisiais. Taip pat panašu, kad pajamos didėjo didesnei daliai gyventojų, kadangi daugiau sektorių žymiau padidino atlyginimus. Apskritai, užimtumas ir „į rankas“ gaunami atlyginimai šiemet augo tiek, kad bendras dirbančiųjų uždirbtas atlygis, atsižvelgiant į infliaciją, padidėjo net 9 procentais.

REKLAMA

Spartus užimtumo augimas šiek tiek stebina, turint omenyje demografines tendencijas. 15-64 metų amžiaus gyventojų skaičius šių metų pradžioje, palyginus su 2015 metų pradžia, sumažėjo 1,7 procento. Visgi didesnei daliai žmonių tapus aktyviems darbo rinkoje, darbo jėga pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo.

Apskritai, per pastaruosius kelerius metus darbo jėgos aktyvumo augimas žymiai švelnino neigiamas demografines tendencijas. Didžiausios teigiamos įtakos darbo jėgai turėjo jaunų (20-24 metų amžiaus) ir vyresnio amžiaus (55-64 metų amžiaus) gyventojų aktyvumo augimas. 2015 metais, palyginus su 2012 m., darbo jėgos skaičius šiose amžiaus grupėse išaugo maždaug 50 tūkstančių.

Tačiau išanalizavus aktyvumo augimo priežastis kyla pagrįstų abejonių, ar ši tendencija gali pasikartoti ir ateityje. Tuo tarpu darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas nesulėtės – „Swedbank“ skaičiavimais, ateinantį dešimtmetį jų skaičius kiekvienais metais mažės daugiau nei vienu procentu.

Viena vertus, tai skatins tolesnį gana spartų perkamosios galios augimą tiems, kurie bus pakankamai kvalifikuoti susirasti darbą, nes darbo jėgos trūkumas didins spaudimą darbo užmokesčio augimui. Kita vertus, kuomet pagrindinė atlyginimų augimo priežastis yra ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas, laikotarpis, kuriuo atlyginimų augimas gali būti tvarus, yra gana ribotas. Ilgainiui toks atlyginimų augimas lemia prastesnius įmonių rezultatus, sumažėjusį jų konkurencingumą ir galiausiai paveikia galimybes investuoti, kaip, beje, ir vietos bei užsienio investuotojų norą kurti darbo vietas ir investuoti Lietuvoje. Tuo tarpu bendras investicijų lygis Lietuvoje tik pernai pasivijo Europos Sąjungos vidurkį, o sukauptų tiesioginių užsienio investicijų ir BVP santykis išlieka vienas žemiausių ES.

REKLAMA

Investicijos ir darbo jėga – jų kiekis ir kokybė ‒ yra pagrindiniai produktyvumo augimo veiksniai, lemiantys šalies potencialų augimą. Taigi demografiniai veiksniai turės neigiamos įtakos augimo potencialui, ir ateityje tai galime pajusti dar labiau. Be to, Lietuvoje per didelė dalis bedarbių turi mažai galimybių pradėti dirbti dėl netinkamų ar prarastų kvalifikacijų ar dėl motyvacijos stokos. Nors nedarbo spąstai, kurie parodo, kokią darbo užmokesčio dalį sudaro darbo mokesčiai ir prarastos socialinės išmokos pradėjus dirbti, Lietuvoje yra vieni žemiausių ES, oficialūs atlyginimai – taip pat žemumose. Be to, vis dar didelė šešėlinė ekonomika, aukštas darbo apmokestinimas ir žema gyventojų mokesčių moralė skatina išsaugoti socialines išmokas ir užsidirbti papildomai šešėlinėje ekonomikoje.

Visgi nereikėtų pamiršti ir teigiamų pokyčių. Per pastaruosius kelerius metus matėme IT ir kitų verslo paslaugų eksporto proveržį, kas yra gera pradžia pradedant kopti vertės kūrimo grandine. Preliminariais „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, nuo 2013 metų iki šių metų vidurio į Lietuvą pritraukti 157 tiesioginių investicijų projektai ‒ iš viso paskelbta apie planus sukurti beveik 10 tūkst. naujų darbo vietų ir investuoti apie 0,5 mlrd. eurų. Nors užsieniečių imigrantų dalis Lietuvos darbo rinkoje vis dar yra viena žemiausių ES, tačiau pernai užsieniečiams išduotų leidimų dirbti skaičius išaugo 75 procentais. Be to, pastaruosius mėnesius pradėjo trauktis ir emigravusiųjų skaičius.

REKLAMA

Teigiamų pokyčių matėme ir ekonominės politikos fronte. Vidutinis neapmokestinamas pajamų dydis šiemet išaugo beveik trečdaliu ir numatoma, jog jis didės ir toliau. Faktas, jog nacionalinio biudžeto pajamos viršija planą, bei kiti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad po truputį traukiasi ir šešėlinė ekonomika, o Seime vyksta diskusijos dėl socialinio modelio, kuris galėtų žymiai padidinti darbo rinkos lankstumą.

Tačiau to nepakanka. Ekonomistams ir verslininkams gali kilti pagrįstų abejonių dėl Lietuvos ekonomikos augimo potencialo, todėl dauguma greičiausiai pritars, kad potencialo tinkamoms struktūrinėms reformoms turime daug ir geresnio laiko jį išnaudoti gali ir nebebūti. Svarbu nepamiršti, jog klaidingų ekonominės politikos sprendimų ir delsimo įgyvendinti reikalingas reformas kaštai auga.

Komentarą parengė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Ekonomika auga, tačiau skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja
DABAR RODOMA
Ekonomika auga, tačiau skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja
DABAR RODOMA
Pasirodė skandalingasis Rolando Skaisgirio vaizdo įrašas: panašumai su asmeniniu gyvenimu
DABAR RODOMA
Vilniaus daugiabutį užpuolė žiurkės: gyventojai panikuoja
DABAR RODOMA
Prasidėjo išankstiniai prezidento ir parlamento rinkimai
DABAR RODOMA
Saulio Prūsaičio daina „Namo reiks pareiti“
DABAR RODOMA
Tragedija studentų miestelyje: kvailiodama žuvo studentė
DABAR RODOMA
Kandidatai ir jų skirtumai: kas yra kas?
DABAR RODOMA
Kraupiai sužalotas šuo kankinosi kelias savaites: ieško niekadėjų
DABAR RODOMA
Elektromagnetinės bangos baugina ligonius
DABAR RODOMA
Fenotipologas rėžė, kokios moters geidžia kiekvienas vyras: paskui tokią vyrai eina šniūrais
REKLAMA
Vilniaus šilumos tinklai (nuotr. BFL)
Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketinimai iš nepriklausomų gamintojų įsigyti biokuro katilinių gali būti neįgyvendinti. Laikinoji VŠT ...
Pasikeiskite stogą perpus pigiau (Valstiečių laikraščio nuotrauka)
Kaime gyvenantys žmonės, kurie nori atnaujinti būstą ir sutvarkyti stogą, šį pavasarį ir vėl gali pasinaudoti sudarytomis sąlygomis. Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. ...
Gamykloje (nuotr. 123rf.com)
Pastarojo meto nesutarimai tarp JAV ir Kinijos gali atrodyti tolimi ir mums neaktualūs. Tačiau jie ne tik gali sukelti naują pasaulinę ekonomikos krizę, sudeginti būsimų ...
Oro uostas (nuotr. pixabay)
Kelionės oro transportu yra neatsiejamos nuo privalomų oro uosto procedūrų: patikros, bagažo registracijos ir jam keliamų saugumo reikalavimų. Tačiau ką daryti, jei į skrydį ...
Apie idėją atsisakyti dujų balionų prakalbo ugniagesiai – tai išsaugos gyvybes (nuotr. stop kadras)
Dujų balionai daugiabučiuose netrukus gali būti uždrausti. Juos iš daugiabučių Energetikos ministerija užsimojo išguiti po trejų metų. Pavojų ir kaimynams galinčiais sukelti ...
REKLAMA

TELEVIZIJA




×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų