• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
12
Į Lietuvą atkeliavo vasara (nuotr. Fotolia.com)

Kalendorinė vasara jau čia. Visiems jos pasiilgusiems smalsu kokius orus atneš pirmasis jos mėnesis. Birželio vidutinė temperatūra numatoma net didesnė nei vidutinė, o kritulių tikėtina mažiau, nei kad įprasta.

12

Kalendorinė vasara jau čia. Visiems jos pasiilgusiems smalsu kokius orus atneš pirmasis jos mėnesis. Birželio vidutinė temperatūra numatoma net didesnė nei vidutinė, o kritulių tikėtina mažiau, nei kad įprasta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagal hidrometeorologijos tarnybos duomenis, birželio mėnesio vidutinė temperatūra numatoma 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę (1981–2010 m. klimato norma 15,4 °C), na o kritulių kiekis prognozuojamas mažesnis už daugiametį vidurkį. Bendrai vasaros vidutinė temperatūra numatoma 0,5 °C aukštesnė už vidutinę daugiametę (1981- 2010 m. klimato norma – 16,8°C), kritulių kiekis - artimas daugiamečiam vidurkiui.

REKLAMA

Žemiausia oro temperatūra birželį buvo 2,8 laipsniai šalčio, ji buvo nustatyta 1977-06-05, Šventojoje, o aukščiausia oro temperatūra 35 laipsniai šilumos, buvo nustatyti 1885-06-27, Druskininkuose.

Birželis artimas normai

Klimatologė Audronė Galvonaitė primena, kad vasara dar toli. Birželio pirmos neturėtume laikyti vasaros pradžia, tai dar pavasaris. Vasara prasideda antroje birželio pusėje netgi, po Joninių.

REKLAMA
REKLAMA

„Tuo metu saulė pasiekia savo aukščiausią tašką ir pradeda galvoti apie grįžimą atgal, į žemesnius lygius, tai tada yra tikroji vasara. O birželio pirma yra kalendorinė vasara“, – pasakoja klimatologė.

A. Galvonaitė tikina, kad kol kas Amerikos klimatologai, prognozuoja birželio mėnesį artimą normai. Kai kuriose Lietuvos vietose, nedideliuose ploteliuose, netgi šiltesnį. Tačiau nereikėtų aklai tuo pasitikėti, nes prognozės greitai kinta.

„Birželis lietingas pastaruoju metu būna toks pakankamai vėsus, nes vyksta persitvarkymas iš pavasario į vasaros sezoną, tų cirkuliacinių procesų vyksta. Bet vėlgi negali pasakyti, kad taip bus ir šiais metais“, – kalba klimatologė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sinoptiko Naglio Šulijos nuomone, birželis yra visiška loterija, jis gali būti bet koks. Viena savaitė gali būti labai šlapia ir lietinga, o kita savaitė gali būti labai šilta. „Jis labai permainingas, pernai metais birželis buvo vėsus. Draugai piktinosi kad joninėms 18 laipsnių šilumos yra kažkaip per mažai. Tačiau kaip bus šiemet dabar neaišku“, – kalba sinoptikas.

Klimatas šyla

Audronė Galvonaitė tikina, kad faktas, jog klimatas šyla yra akivaizdus.

„Aišku, kad pernai metai buvo patys karščiausi per visą stebėjimų laikotarpį, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Apie šiuos metus dar anksti sakyti. Bet kad dažnai sumuša rekordus kuri nors mėnesio dalis, yra tiesa. Beje vis dažniau mes stebime labai nevientisus tuos mėnesius, štai ir gegužę ir balandį, vienas dešimtadienis ypatingai šiltas, paskui staigus temperatūros kritimas, paskui vėl kilimas ir va tokiom bangom, mes labai dažnai stebime orus, kada yra pokyčiai, netgi tas perparinis vadinamas pokytis, kada paros bėgyje temperatūra krenta maždaug dvidešimčia laipsnių. Tai yra vis dažnesni tokie kontrastai didžiuliai“ - teigia klimatologė.

REKLAMA

Oras gali pakisti dėl kosminių prižasčių

Libertas Klimka teigia, kad ilgalaikes prognozes nustatyti yra sunku.

„Orų kaitą lemia daugybė priežasčių, o matematinio modelio vis dar nepavyksta sukurti. Todėl ir ilgalaikės prognozės yra labai nepatikimos.“ - teigia jis.

Etnologas teigia, kad dabar klimato kaitą visi sieja tik su žmogaus veikla, bet tai nėra vienintelė priežastis. Mokslininkai priskaičiuoja apie 80 priežasčių, dėl kurių gali būti įvairūs pakitimai. Tai ir kosminės priežastys. „Mūsų planeta gali pakliūti į ne tokią skaidrią planetos vietą, kurioje yra daugiau kosminių dulkių, tai gali sąlygoti net atšalimą klimato, arba atvirkščiai išeiti į skaidresnę vietą, tuomet saulė gaus daugiau radiacijos nuo saulės ir bus šilčiau. Iš tikrųjų tai yra labai rimta mokslo problema, ji gvildenama, bet kol kas sistema pernelyg sudėtinga, kad sugebėtume pritaikyti matematinius modelius.“ - kalba L. Klimka.

 

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų