„Tai yra bendros darbo grupės dokumentas, kuris iš esmės bando išspręsti pagrindinius trūkumus Vilniaus miesto lygiu užtikrinant savižudybių prevenciją. Vienas pagrindinių dalykų – mokymai tiems, kurie dažniausiai susiduria su žmonėmis, išgyvenančiais labai sudėtingas gyvenimo krizes, kad tie žmonės žinotų, kaip jiems elgtis, kaip reaguoti ir kaip padėti tiems žmonėms, kurie galbūt turi minčių apie savižudybę“, – BNS sakė vienas strategijos iniciatorių, savivaldybės konservatorių seniūnas Mykolas Majauskas.
Anot jo, mokymai būtų skirti medikams, greitosios pagalbos specialistams, seniūnams, policijos pareigūnams, ugniagesiams. „Labai svarbu užtikrinti, kad žmonės bendruomenėse, kurie susiduria su tomis situacijoms, žinotų, kaip reikia reaguoti, ką reikėtų daryti, ką reikėtų sakyti, kur reikėtų kreiptis ir kaip reikėtų padėti žmogui, atsidūrusiam tokioje situacijoje“, – tvirtino M.Majauskas.
Strategijoje taip pat numatyta suteikti didesnę emocinę paramą žmonėms, kurių artimieji yra nusižudę, padėti nevyriausybininkams organizuoti savitarpio pagalbos grupes. Iniciatyva parengta neformalioje darbo grupėje, kurią sudaro politikai, nevyriausybininkai, medikai, iš viso vienijama apie 30 organizacijų ir įstaigų, kurios pernai pasirašė savižudybių prevencijos memorandumą. Grupė prisidėjo prie Visuomenės informavimo etikos kodekso rengimo, prie iniciatyvų poliklinikose teikiant skubią psichologinę pagalbą, užtikrinant paramą nevyriausybinėms organizacijoms.
Remiantis 2014 metų duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 33 savižudybės atvejai. Šalies savižudybių rodiklis yra didžiausias Europos Sąjungoje ir vienas didžiausių pasaulyje. Vilniaus mieste 2010–2014 metais nusižudė 426 asmenys. 2014-aisiais sostinėje ranką prieš save pakėlė 50 vyrų ir 13 moterų.
