„Iš 31 proc. šauktinių, pripažintų netinkamais, kiek daugiau nei trečdalis netinka dėl psichologinių sunkumų. Pernai pažiūrėjome 8200 žmonių, iš jų buvo 30 proc. netinkami. Iš tų 30 proc., dar trečdalis, arba devintadalis nuo 8200 jaunuolių, atkrito dėl psichologinių problemų.
Reikia atskirti psichiatrinį sutrikimą ir ligą nuo mūsų reikalavimų tarnauti. Žmogus nebūtinai turi turėti psichiatrinį susirgimą, kad netiktų tarnauti. Tiesiog pagal savo funkcionavimą, asmenybės bruožus ir intelektą jis neatitinka reikalavimų – tokių žmonių tarnauti į kariuomenę mes neimame, o tai mes nustatome interviu ir testų metu“, – kalba V. Kočiubaitis.
Majoras pažymi, kad jaunuoliai gali netikti karinei tarnybai dėl nemokėjimo bendrauti, socialinių įgūdžių stokos ar agresyvumo, o agresiją, pažymi jis, pirmiausia lemia socialinė terpė, kurioje žmogus auga.
„Globaliai žiūrint, valstybiniame lygmenyje nėra jaunimo ugdymo politikos. Dalis vaikų, kurie yra pas mus netinkami, auga be tėvų, nes auga emigracijoje. Tokie žmonės jau problematiški. Šalyje nėra jaunimo užimtumo, tėvai neturi laiko vaikams, tas vaikas paliekamas prie kompiuterio, o kas kompiuteryje – žaidimai, žudymai. Tokie jaunuoliai ateina įsitempę, jie nenori tarnauti, jų motyvacija neigiama“, – sako pašnekovas.
Nerealūs lūkesčiai
Majoras sako, kad jis, nors ir nėra psichologas, su atėjusiais pašauktais tarnauti jaunuoliais dažnai pasikalba apie tai, kur jie augo, kaip mokėsi ir kokie jų lūkesčiai.
„Jų lūkesčių yra neįgyvendinami – jie nori iš karto turėti automobilį, gerą darbą, gerai rengtis, o pinigų nėra – tada jie suka į emigraciją ar susideda su žmonėmis, kurie užsiima narkotikų prekyba, automobilių vagystėmis. Socialiai tas jaunimas yra apleistas, o valstybė neišugdo jiems vertybių“, – sako V. Kočiubaitis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ateinančios tarnauti merginos yra labiau motyvuotos, jų lūkesčiai yra žemiškesni ir jos skirtą laiką atitarnauja.
„Dauguma jaunuolių tą kariuomenę įsivaizduoja kaip televizoriuje rodo, o ten juk yra dienos režimas“, – sako V. Kočiubaitis.
Gresia problemos
Jis pažymi, kad, nors dabar į kariuomenę ateina daug savanorių, jų gretos išsisems, ir tarnauti turės loterijos būdu pakviesti jaunuoliai, kas vėl gali lemti problemas ateityje.
„2008 m., kada karinė tarnyba taip pat buvo privaloma, pusė jaunuolių nenorėjo tarnauti. Dabartiniai savanoriai irgi išsisems, paskui jų irgi nebus ir eis su žema motyvacija. Manau, kad, norint kelti motyvaciją, reikia patriotinio ugdymo. Valstybė kažkiek pinigų sumoka šauktiniams, bet jaunam žmogui to nepakanka: jis turi šeimą, jis nori automobilio, buto, o kariuomenė jam šito neduoda“, – sako pašnekovas.
Tad, majoro teigimu, ateityje gali būti sunku surasti šauktinius, nes labiausiai motyvuoti jaunuoliai jau bus atitarnavę, o nemotyvuotų žmonių kariuomenei nereikia.
Prasideda skundai
Jau praėję medicininę ekspertizę, testus ir pokalbius, kai kurie šauktiniai atkrenta jau tarnaudami, dalis iš jų ir dėl tų pačių psichologinių problemų.
„Kiekviename dalinyje yra psichologas ir šauktiniai tikrai pas jį kreipiasi, bet nėra taip, kad mes dėl psichologinių problemų juos masiškai nurašytume. Iš jau tarnaujančių pradinės privalomosios karo tarnybos karių per savaitę pripažįstame netinkamais tęsti tarnybą maždaug penkis žmones: iš jų 1-2 netinka dėl psichologinių problemų.
Psichologinės problemos yra tokios: žmogus neturi socialinių įgūdžių, nepasiduoda vadų nurodymui, nepripažįsta režimo, jis pamato, kad kariuomenė neišpildo visiškai jo lūkesčių, jis pradeda skųstis, kad jam sunku, kad jis nemiega, darosi agresyvus, ginčijasi su vadais, įsivelia į konfliktus. Tokius jaunuolius mes pripažįstame netinkamais tęsti tarnybą“, – kalba V. Kočiubaitis.
Jis pažymi, kad dabartinės sąlygos karinėje tarnyboje tikrai geros, be to, su jaunuoliais nuolat dirba psichologas:
„Kiekviename batalione yra psichologas, kuris ne tik teikia asmenines konsultacijas šauktiniams, kada iškyla problema, bet ir bendrauja su jais, veda paskaitas, patriotinis ugdymas vyksta. Psichologas taip pat dirba su vadais, kad jie per daug nespaustų šauktinių, diferencijuotų juos, kad nebūtų viskas ant vieno kurpalio sukalta, kad tas vadas ir pasikalbėtų su šauktiniais, pamotyvuotų juos ir paskatintų, kad nebūtų bausmių neadekvačių.
Pats tarnavau sovietų kariuomenėje, tad palyginus tas sąlygas, kurios buvo sovietų kariuomenėje, tai dabar yra kurortas. Savaitgaliais šauktiniai dažnai išleidžiami namo, švenčių metu – taip pat. Jie ir į filmus vaikšto, ir programos jiems daromos, ir televiziją gali žiūrėti. Tačiau kariuomenė yra su savo reikalavimais, negali visi daryti, ką nori – reikalavimai yra“, – sako V. Kočiubaitis.
Savanorių mažėja
Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievoles ir komplektavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Židonis nurodo, kad prašymų būti savanoriais šiemet gauta virš 1400, ir šis skaičius nuolat keičiasi, o virš 900 šaukiamųjų sąrašo karo prievolininkų pateikė prašymus dėl pirmumo.
„Pirmasis pristatymas į karinius vienetus bus balandžio ketvirtą dieną: į Klaipėdoje esantį Dragūnų batalioną ir į Vilniuje esantį Gedimino štabo batalioną. Paskyrimai vykdomi šiuo metu – kol kas nenusimato, kad balandžio ketvirtą dieną vežtume privalomai šaukiamus jaunuolius. Tai bus sukomplektuota iš savanorių ir iš šaukiamųjų sąraše esančių savanorių, kurie pateikę prašymus dėl pirmumo suteikimo juos šaukiant“, – sako J. Židonis.
Jis nurodė, kad tapti šauktinėmis savanorėmis šiemet pateikė prašymus 48 merginos, pernai tarnybą pradėjo 78 moterys. Iš jų, pašnekovo žiniomis, šiuo metu tarnauja 75.
Savanorių šiemet mažiau nei pernai, nes 2015 m. į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pristatyta 3.010 karių, iš jų – 2.133 savanoriai ir 877 – į šaukimo sąrašus patekę ir norą tarnybą pirmumo tvarką atlikti pareiškę karo prievolininkai.
3 tūkst. neatvyko
Pašnekovo žiniomis, apie 3 tūkst. pašauktų į karinę tarnybą jaunuolių neprisistatę į prievolės centrus, tačiau J. Židonis to nedramatizuoja:
„Dalis jų yra pranešę, kad galbūt yra užsienyje ar gal truputėlį vėliau gali atvykti, kiti yra parašę prašymus dėl atidėjimo tarnybos – tai įvairios aplinkybės, tad kol kas šios statistikos mes labai neanalizuojame“, – kalbėjo J. Židonis.
Visgi jeigu žmogus be rimtos priežasties į prievolės centrus neatvyksta, pašnekovo teigimu, jam gresia administracinė atsakomybė – bauda iki 289 eurų, o rimtesniais atvejais net baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
„Pabrėžtina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdymo. Jeigu neatvykimai yra sistemingi, kartojasi, jeigu yra dokumentų padirbimas, klastojimas, sveikatos būklės simuliavimas ir kiti piktybiniai atvejai, apibrėžti baudžiamajame kodekse, tada taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sakė jis.
J. Židonis pažymėjo, kad kol kas baudžiamoji atsakomybė už neatvykimą į prievolės centrus dar niekam nebuvo pritaikyta.
Šiais metais iš viso į privalomąją karinę tarnybą bus pašaukti 3000 jaunuolių. Kariai tarnybą pradės balandžio ketvirtą dieną, vėliau šaukimo etapai vyks birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį.
