Eksperimento dalyviai ne tik geriau miegojo, numetė svorio ir buvo geriau susikoncentravę, bet ir tapo mažiau paveikūs kepenų ligoms. Promilių atsisakymas tapo tikru išganymu, norint palaikyti tinkamą kraujo spaudimą ir cholesterolio lygį, rašo newsweek.pl.
Eksperimentas „sausas mėnuo“
Tyrime dalyvavo 102 sveiki vyrai ir moterys, kurių amžius siekė 40 metų. Po keturių savaičių eksperimento dalyvių kepenų būklė pagerėjo 12,5 proc., o atsparumas insulinui, kuri didina cukrinio diabeto riziką – 28 procentais.
Rezultatas nustebino mokslininkus. Anot prof. Mooro, organizmo funkcionavimui tokie pokyčiai daro esminę įtaką. „Likę rezultatai: kraujo spaudimas, cholesterolio lygis, miegas, taip pat ženkliai pagerėjo“, - pabrėžė profesorius.
Mokslininkai ragina visuomenės sveikatos organizacijas tęsti tyrimus siekiant įrodyti dar rimtesnius abstinencijos privalumus. „Ar alkoholio atsisakymas iš tikrųjų turi ilgalaikę įtaką? Manome, kad rasime įrodymų. Kitas žingsnis bus išplėsti „sausą mėnesį“ iki dviejų, o vėliau ir iki trijų“, - „AP“ sako prof. Mooras.
Profesoriaus teigimu, mokslininkai vis dar ieško efektyvaus vaisto, kuris vienu metu sumažintų kraujo spaudimą ir cholesterolio lygį bei didintų atsparumą insulinui. Jei pavyks tokį sukurti, jis bus vertas milijardų.
Lietuviai geria vis mažiau
Lietuvos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, anksčiau sparčiai didėjęs, nuo 2013-ųjų metų Lietuvoje alkoholio vartojimas ėmė mažėti.
2014 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,7 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai 0,2 litro mažiau nei 2013 m., o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 14,9 litro, arba 0,3 litro mažiau.
Mažėja ir alkoholio sukeliamų neigiamų padarinių atvejų. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2014 m. 531 asmuo pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (184 asmenimis mažiau nei 2013 m.) ir 1,4 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (60 asmenų daugiau nei 2013 m.). 2014 m. pabaigoje dėl alkoholinės psichozės gydymo įstaigose gydėsi 3,2 tūkst. (2013 m. – 3,4 tūkst.) asmenų ir dėl lėtinio alkoholizmo – 46,6 tūkst. (2013 m. – 47,9 tūkst.) asmenų.
