„Tam tikra prasme, mums sunkiau sekasi pasiekti subalansuoto biudžeto ne tiktai dėl to, kad mes nesugebame subalansuoti pajamų su išlaidomis, bet ir dėl to, kad mus slegia skolos, aptarnavimo išlaidos. <...> Vienu metu norėjome pasiekti 2015 m., atidėjome 2016 m., dabar veikiausiai teks žvalgytis į 2017 m.“, - laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo G. Nausėda.
Anot finansininko, planuodama biudžetą, Lietuvos valdžia galėtų pasimokyti iš estų, kurie nuosekliai laikėsi visiškai kitos finansų politikos koncepcijos beveik nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
„Jų nuopelnas ir išmintingumas pasireiškė tuo, kad jie blogais metais galbūt ir leisdavo sau turėti nedidelį biudžeto deficitą, bet jis niekada nebuvo katastrofiškai didelis. Tačiau gerais metais, skirtingai nuo mūsų, <...> atidėdavo tam tikrą pajamų dalį, tai yra pasiekdavo perteklinį biudžetą ir natūraliai susidarydavo tas vadinamasis stabilizavimo fondas“, - teigė G. Nausėda.
O štai lietuvių požiūris finansininkui atrodo ydingas, nes mes linkę visas papildomas pajamas iš karto išleisti.
„Gaunu šiandien pajamų daugiau, puiku, geriau gyvensiu – daugiau išleisiu. Ir su tokia gyvensena arba tokia elgsena mes niekada negalėtume pasiekti biudžeto pertekliaus, kadangi mes išleidžiame viską, jeigu gauname papildomai“, - laidoje kalbėjo pašnekovas.
G. Nausėdos manymu, Estija su finansai tvarkosi geriau nei Lietuva, nes anksti reformavo viešųjų finansų sritį, anksčiau atliko privatizavimą ir pinigų reformą, sudarė palankias sąlygas užsienio investuotojams.
