REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
22
Henrikas Žustautas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Pamenu, vaikystėje irkluodavau ir išgriūdavau iš kanojos. Nuolat maudydavausi vandenyje“, - sunku būtų patikėti, kad šiuos žodžius gali ištarti Europos žaidynėse aukso medalį iškovojęs kanojininkas Henrikas Žustautas.

22

„Pamenu, vaikystėje irkluodavau ir išgriūdavau iš kanojos. Nuolat maudydavausi vandenyje“, - sunku būtų patikėti, kad šiuos žodžius gali ištarti Europos žaidynėse aukso medalį iškovojęs kanojininkas Henrikas Žustautas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar prieš čempionišką 200 metrų sprinto finalą lietuvis buvo prisipažinęs, kad irkluoti nesiseka. „Tačiau finale viskas turėtų būti gerai“, - po pusfinalio sakė H. Žustautas.

REKLAMA

Nemelavo, susiėmė ir įveikė savo auksinę distaciją, o žaidynių žiūrovai pagaliaus išgirdo skambantį Lietuvos himną.

- Kaip švenčia čempionai? – paklausiau sportininko.

- Buvome nuvykę į Baku senamiestį. Trumpai pasivaikščiojome ir grįžome atgal į viešbutį pagulėti (juokiasi).

- Ar jau suvoki, kad iškovojai aukso medalį?

- Tik dabar pradedu tai suvokti. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko iškovoti medalį Lietuvai. Ir dar aukso. Dabar galiu pasakyti, kad tik atvykęs į Baku supratau, jog nėra sveikatos. Ar tikėjausi medalio? Giliai viduje – taip. Tiksliau pasakius, norėjau jį laimėti. Po finišo finale maniau, kad distanciją įveikiau antras arba ketvirtas. Tik vėliau pamačiau galutinę rezultatų lentelę, kurioje švietė mano pavardė pirmoje vietoje. Nežinau, kaip sutvardyti emocijas. Tas jausmas – tikrai neapsakomas žodžiais. Svajonė išsipildė.

REKLAMA
REKLAMA

- Iš ko pirmiausia sulaukei skambučių su sveikinimais?

- Mano telefonas Baku niekaip negalėjo rasti ryšio. Kažkodėl jis Azerbaidžane neveikė. Tai jokių skambučių ar SMS negavau. Tačiau daug sveikinimų sulaukiau per „Facebook‘ą“. Visi Lietuvos atstovai žaidynėse pasveikino labai šiltai. Nesu pratęs prie tiek dėmesio. Pamenu, kad po apdovanojimų mane turėjo tempti, nes labai daug žmonių norėjo su manimi nusifotografuoti. Jei būčiau su visais sutikęs fotografuotis, užtrukčiau visą dieną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Neretai po pergalės sportininkai pasineria į susimąstymo akimirką. Šįkart ji buvo?

- Žinau, kad stovėdamas ant pakylos nieko negalvojau. Tiesiog džiaugiausi ta akimirka. Po apdovanojimų supratau, kad pagaliau atsipirko sunkus darbas...

- Kaip atrodo irkluotojo kasdienybė?

- Atsikeli, pavalgai pusryčius, leki į treniruotę. Apie 13 val. – pietūs, po jų – miegas. Kita treniruotė prasideda 15 val. – irkluojame ir dirbame sporto salėje. Po vakarienes susitinku su draugais trumpai ir - miegot.

- Ar pameni pirmąsias savo treniruotes?

- Aišku, prisimenu. Kai irkluodavau nuolat išgriūdavau iš kanojos, maudydavausi ir maudydavausi vandenyje. Tada dar tekdavo irkluoti su mediniais irklais plačiose medinėse valtyse. Pamenu, kaip pirmos treniruotės metu norėjau daryti pagreitėjimą – išgriuvau (juokiasi). Smagu prisiminti.

REKLAMA

- Ar mintyse jau esi nors trumpam nukeliavęs į kitais metais vyksiančias olimpines žaidynes?

- Apie Rio dar negalvojau. Dar neturiu kelialapio. Pagrindinis mano tikslas – patekti į pasaulio čempionatą greičiau negu tai padarys Jevgenijus Šuklinas. Tai nėra lengva užduotis. Pasaulio čempionate tikslas būtų iškovoti kelialapį į Rio... O ten – olimpinėse žaidynėse – norėčiau pakovoti dėl dar vieno aukso medalio.

- Su J. Šuklinu jaučiatės konkurentais?

- Per stovyklas labai draugiškai bendraujame. Sulaukiu labai daug patarimų iš jo. Nepemirškite, kad dar yra Vadimas Korobovas – jaunių olimpiados vicečempionas, kuris taip pat yra stirpus ir greitai auga. Kitais metais galime varžytis valties nosimi į nosį. Visiems nuo to bus tik geriau, nes bus jaučiamas stimulas sportuoti dar stipriau. Tokia konkurencija labai padeda. Stovyklose dirbame visi kartu, niekas nenori nusileisti, visi prisiverčia dirbti stipriau. Taisyklė yra paprasta: jei nori dalyvauti tarptautinėse varžybosi privalai būti stipriausias savo šalyje. Smagu yra laimėti prieš labai stiprų varžovą.

REKLAMA

- Neretai sportininkai sulaukia klausimo „Ką tau reiškia šis medalis?“. Paklausiu kitaip – už kiek parduotum savo Baku aukso medalį?

- Neparduočiau. Jis yra neįkainojamas. Nei vieno savo medalio neparduočiau. Europos žaidynių medalis yra pats svarbiausias mano trofėjus. Pirmą kartą laimėjau tarp suaugusių tokio lygio varžybose. Dalyvavo visi stipriausi: olimpinis čmepionas, pasaulio ir Europos čempionai. Į finalą net nepateko Londono olimpiados ketvirtos vietos laimėtojas.

- Kaip manai, sportininkai suserga žvaigždžių liga?

- Taip, suserga. Blogiausia yra tada, kai pats sportininkas to nepastebi. Pats tikiuosi ja nesusirgti. O jei ir susirgčiau, manau, artimieji pasakytų ir aš susiimčiau. Kol kas tikrai nesijaučiu žvaigžde.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų