REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
26
Automobilių laužynas (Nuotr. fotolia.com)

Lietuvoje avaringumas yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Per mėnesį mūsų šalyje vidutiniškai užfiksuojami apie 389 eismo įvykiai ir 29 mirtys jų metu. Taigi, kokios avaringumo priežastys ir kokie žmonės tas avarijas dažniausiai sukelia?

26

Lietuvoje avaringumas yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Per mėnesį mūsų šalyje vidutiniškai užfiksuojami apie 389 eismo įvykiai ir 29 mirtys jų metu. Taigi, kokios avaringumo priežastys ir kokie žmonės tas avarijas dažniausiai sukelia?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalčiausias „kaimiškas mentalitetas“

Psichologas, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto socialinio darbo katedros docentas Gediminas Navaitis teigia, kad avaringumo Lietuvoje šaknys slypi kur kas giliau.

REKLAMA

„Viena iš priežasčių – „kaimiškas mentalitetas“. Techninę ir kaimišką visuomenę galima iliustruoti taip, 1863 m. Carinėje Rusijoje buvo panaikinta baudžiava, o tais pačiais metais Londone buvo atidarytas metro. Žmonės Vakaruose su technika yra artimesni, nes su ja gyveno jų proseneliai, seneliai ir tėvai, kai tuo tarpu Lietuvoje pagrindinė transporto priemonė buvo arklys“, - istorinę prasmę įžvelgia G. Navaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, tuo ir pasireiškia „kaimiškas mentalitetas“, nes žmonės, kurie iki šiol mažai susiję su technika, vis dar džiaugiasi, kai jų „bričkelė“ lekia greičiausiai, o vakariečiams didžiausią laimę kelia – saugumas. Kita priežastis, anot psichologo, nevisavertiškumo kompleksas ir bandymas pademonstruoti, kad vairuotojas yra šaunesnis už kitus.

„Jis nori sau ir kitiems įrodyti, kad yra išskirtinis, tai bando padaryti visus kitus aplenkdamas, o ne važiuodamas saugiai“, - sako docentas. Psichologas sako, kad žmogui nereikia įrodyti savo išskirtinumo, jeigu jis save pozityviai vertina, tai ir taip žino, kad yra išskirtinis. Docentas mano, kad tokių žmonių, kurie kelia grėsmę sau ir aplinkiniams, nereikėtų vadinti „kelių ereliais“, tinkamesnis apibūdinimas būtų „kelių idiotai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyvenimo nesėkmes išlieja kelyje

Lietuvos psichologų sąjungos narė Dovilė Grigienė sako, kad avarijų priežasčių gali būti įvairių, tačiau tyrimais įrodyta, kad dažniausiai chuliganišku vairavimu siekiama aukštesnio socialinio statuso draugų akyse, nes po vieną važinėdami žmonės retai vairuoja greitai ir agresyviai. Taip pat būna, kad žmonės savo gyvenimo nesėkmes išlieja kelyje.

„Kai žmonės turi pykčio, būna nelaimingi ir nepatenkinti, tai tą agresiją jie pademonstruoja keliuose, parodo savo emocijas“, - teigia psichologė. Kita priežastis su istorija ir psichologiniais dalykais visai nesusijusi, tiesiog žmonėms patinka greitai važinėtis, tačiau jie tam pasirenka netinkamas vietas.

REKLAMA

„Šiuo sportu žmonės turėtų užsiimti, kur yra visi saugumo reikalavimai, ir nekelti grėsmės kitiems eismo dalyviams. Bet vairuojantys sako, kad jiems Lietuvoje nėra vietų, kur galėtų važinėtis, galbūt nenori investuoti, todėl renkasi lengvesnį kelią“, - teigia D. Grigienė. 

Psichologų sąjungos narė teigia, kad mentalitetas ir kultūra avaringumo statistikoje irgi vaidina ne paskutinį vaidmenį. Ji sako, kad vairavimo stilius, požiūris į eismo taisykles, vairavimą perduodamos iš kartos į kartą.

REKLAMA

„Stereotipiškai kalbant, agresyvūs vairuotojai dažniausiai būna jauni vaikinai, kurie matydavo, kaip vairuoja jų tėvas. Jei jis reikšdavo agresiją vairuodamas, tai tikėtina, kad ir vaikai tai nukopijuos“, - tėvų įtaką įžvelgė psichologė.

Vien 2014-2015 m. mūsų šalyje įvyko 4670 avarijų, jų metu žuvo 342 žmonės, sužeista – 5550.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų