• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vincentas Vobolevičius: Lietuvai priimti 200 pabėgėlių – perdaug

Politologas abejoja, ar mūsų valdžia pasinaudos galimybe derėtis dėl išimčių

Europos Komisijos (EK) siūlymas sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje pagal vadinamąją „perkėlimo programą“ iki 2020 metų paskirstyti iš trečiųjų šalių perkeliamus asmenis Europos Sąjungos (ES) šalyse sulaukė prieštaringų vertinimų.

Europos Komisijos (EK) siūlymas sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje pagal vadinamąją „perkėlimo programą“ iki 2020 metų paskirstyti iš trečiųjų šalių perkeliamus asmenis Europos Sąjungos (ES) šalyse sulaukė prieštaringų vertinimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip prie to gali ar kodėl negali prisidėti Lietuva, ir kiek pabėgėlių mes galime priimti? Mintimis apie tai dalijasi ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius.

REKLAMA

Lietuva (ne)gali būti abejinga? 

Nors ES šalių vadovai Briuselio pasiūlymą ketina svarstyti tik birželį, jau dabar žinoma, kad Diodžioji Britanija, Airija ir Danija, remdamosi ankstesniais susitarimais, gali atsisakyti, o Lietvoje taip pat pasigirdo balsų, kad kiekviena šalis pati turi spręsti, ar ji pasirengusi priimti pabėgėlius ir gali tai padaryti bei kiek jų gali priimti.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad sprendžiant pabėgėlių klausimą, turi būti suformuota „bendra ES politika“, tačiau mūsų šalies pozicijos dėl privalomų kvotų nedetalizavo ir užsiminė, kad reikia palaukti, kol bus priimtas sprendimas. Anot jo, „Lietuva negali būti abejinga (…) Europos Vadovų Tarybos posėdyje turėtų būti priimtas aiškus sprendimas, kuris turėtų būti grįstas aiškiais kriterijais“.

REKLAMA
REKLAMA

Griežtą poziciją pareiškė ir piketą šią savaitę surengusi Tautininkų sąjunga. „Kiekvienos šalies reikalas nuspręsti, kiek pabėgėlių priimti ar kaip kitaip paremti šalis, kurios nukenčia nuo karo veiksmų. (…) Aš manau, kad Lietuvos ekonominė situacija nė tokia, kuri leistų priimti pabėgėlius. Mes taip pat turime išorinę ES sieną, (…) mes turime problemų pietryčių Lietuvoje ir išspręskime jas, pakelkime mūsų žmonių gyvenimo lygį iki Europos vidurkio, o tada kalbėkime, kaip mes galime prisidėti“, – redakcijai sakė tautininkų lyderis Julius Panka, pridūręs, kad mūsų šalis paramą galėtų teikti „rūbais ar maistu“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Vobolevičius: Lietuvai 200 pabėgėlių – akivaizdžiai per daug

Graikija, Italija nepajėgia priimti tokio didelio imigrantų antplūdžio, bet akivaizdžiai matyti ir tai, kad Graikija praleidžia imigrantus, kurie toliau plūsta į Vakarų Europą. Beje, graikų politikai vienu metu net grasino, kad jeigu negaus pageidaujamos paramos, praleis visą srautą į Vokietiją ir kitas šalis.

Akivaizdu, kad šioms šalims sunku susitvarkyti, todėl Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir ėmė kalbėti apie tai, kad tvarka, kaip dabar priimami imigrantai, yra neteisingas, ir kad reikėtų juos išskirstyti po įvairias šalis pagal jų ekonominį pajėgumą.

REKLAMA

Kadangi tai bus ne inžinieriai, profesoriai, verslo įkūrėjai, o žmonės, sprunkantys iš karo zonų, kuriose patyrė traumas, nemokantys kalbos, neseniai patyrę psichologinį šoką, manau, kad Lietuvai per du šimtus pabėgėlių – daugoka.

Lietuva ir dabar nesugeba sėkmingai padėti integruotis į visuomenę psichologinių problemų turintiems žmonėms, todėl tai bus akivaizdžiai didelė problema. Mes nesame tokia išvystyta gerovės valstybė, kaip Skandinavijos šalys, kuriose yra tokios pagalbos sistema. Tačiau manau, kad visuomenės požiūrio problema (rasizmo apraiškos) nebūtų didelė. Didesnė problema – mūsų nesugebėjimas juos integruoti.

REKLAMA

Lietuva galėtų derėtis dėl išimčių

Jei Lietuva labai pasistengtų, manau, argumentuodama, kad nėra paruošta infrastruktūra, galėtų iįsiderėti pereinamąjį laikotarpį ir išimčių. Bet nežinia, ar Lietuva pasiruošusi tai daryti?

Lietuvos pozicija ES atžvilgiu neretai yra panaši, kaip kadaise būdavo Maskvos atžvilgiu: nurodymus reikia stengtis įgyvendinti ir nesipriešinti arba priešintis labai subtiliai. Per radiją girdėjau, kad nesijaudinkit, mes galėsim priimti tuos imigrantus. Taip pat nuskambėjo frazė, leidžianti suprasti, kad į Lietuvą neprivažiuos ekstremistų. Bet mes neturime popieriaus, ant kurio parašyta, kas jis toks iš tikųjų yra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ta raminanti frazė pasako ir tai, kad mes nesipriešinsim, neieškosim išimčių. Vertinant tai, kas buvo pasakyta tarp eilučių, nenuteikia optimistiškai, nors norint galima būtų derėtis ne tik dėl pereinamojo laikotarpio, bet ir dėl paramos imigrantų integravimui – psichologinių žaizdų, su kuriomis jie atbėgs į svetimą kraštą, sušvelninimui. Panašiai, kaip ligšiolinėje sistemoje sau išimtis buvo išsiderėjusi Danija.

Jeigu sprendimas bus priimtas ir Lietuva imigrantus priims, abejoju, ar jie norės ilgai pas mus gyventi. Akivaizdu, kad dėl klimato, sunkių gyvenimo sąlygų jiems kiltų noras migruoti toliau į Vakarus – į grovės valstybes. Lietuva galėtų per daug jiems netrukdyti sprukti į Vakarus – kaip dabar netrukdo Graikija ir Italija – ir išspręsti problemą netiesiogiai. Bet tai blogiausias variantas, geriau būtų teisėtai išsiderėti kokių nors išimčių ir sukurti sau palankesnes sąlygas. Bet tai bus negreitai, – sakė V. Vobolevičius.

REKLAMA

Sutarimo greitai nebus

Tačiau kol kas tai tik EK pasiūlymas, ir kad jis taptų realybe, tam turi pritarti ES valstybės. Bet jau dabar Anglija pasakė, kad daugiau imigrantų nepriims, nes savo indėlį į ES bendrus reikalus įneša mokėdama daugiau už kitus gynybos srityje.

Taigi, yra akivaizdūs nesutarimai tarp didžiųjų valstybių, o mažosios, bent kai kurios, manau, taip pat bus nusistačiusios skeptiškai. Čekija dažnai būna skeptiška bendros ES politikos klausimais – iš ten gali kilti klausimų, taip pat Vengrija gali pasipriešinti. Todėl manau, kad sutarimo greitai nebus pasiekta ir birželį sprendimo jie dar nepriims, – mintimis dalijasi V. Vobolevičius.

REKLAMA

Latviams ir estams teks daugiau, negu Lietuvai?

EK siūlo į Lietuvą perkelti kiek daugiau negu du šimtus (207) pabėgėlių. Pagal vadinamąją „perkėlimo programą“ Latvijai gali tekti priimti apie 220 perkeltųjų asmenų, Estijai – per 300, Lenkijai – beveik 1 tūkstantį. Daugiausia pabėgėlių gali tekti priimti Vokietijai – apie 3 tūkstančius asmenų.

Konkretūs skaičiai, kiek pabėgėlių tektų vienai ar kitai valstybei, kol kas nėra žinomi, bet numatoma, kad šalis turėtų išnagrinėti 1,16 proc. visai Europai tenkančių prieglobsčio prašymų. Taip pat pranešama, kad kvotos paskirstytos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ekonomikos būklę, anksčiau priimtus pabėgėlius ir nedarbo lygį.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų