REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atėnų ir Berlyno nesantaika užkoduoda XIX šimtmečio viduryje

Garikiją valdė vokiečių karalius

 Graikija nuo euro zonos finansų krizės pradžios 2010 metais griežtai kritikuoja, anot jos, Vokietijos dominavimą, tačiau abiejų šalių nesutarimų šaknis galima atsekti iki XIX amžiaus.

Istorijai atkreipia dėmesį į XIX šimtmečio viduryje, kai Graikija buvo neseniai įgijusi nepriklausomybę, didėjusį nepasitenkinimą, kai į sostą Atėnuose įžengė monarchas, kilęs iš Vokietijos pietinio Bavarijos regiono.

Per savo valdymą tas karalius stengėsi šalyje įvesti vokišką tvarką. Ko gera, mūsų laikais prieš griežto taupymo politiką griežtai nusistatęs Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) dabar su siaubu prisimena tuos laikus, kai vokiečių kalba buvo vartojama valstybės reikalams tvarkyti ir netgi oficialiajame vyriausybės laikraštyje.

1830-aisiais, po 400 metų trukusio Osmanų imperijos dominavimo, Graikija tapo suverenia valstybe, kurios nepriklausomybę užtikrinto kolonijinės galybės – Prancūzija, Britanija ir Rusija, taip pat „primetusios jai vokietį karalių – ir absoliutinę monarchiją“, naujienų agentūrai AFP sakė istorijas Olivier Delorme'as (Olivjė Delormas).

REKLAMA
REKLAMA

Karalius Otto (Otonas) tapo pirmuoju šiuolaikinės Graikijos vadovu, bet jis „nieko neišmanė apie Graikiją“, pažymėjo O.Delorme'as.

„Jis atvyko apsuptas bavarų, kurie vėliau vadovavo šaliai, elgdamiesi su graikais kaip su liurbiais“, – aiškino istorikas.

REKLAMA

Pasak jo, karališkajame dvare dominavo Goethe (Gėtės) ir Friedricho Schillerio (Frydricho Šilerio) kalba, o graikai ministrai tapo marionetėmis, „turinčiomis vykdyti, ką jiems liepia bavarai“.

Tas Graikijos istorijos laikotarpis tapo žinomas kaip „bavarokratija“.

Atėnų centrinėje Konstitucijos aikštėje, kurioje per pastaruosius penkerius metus įpykę graikai dažnai protestuodavo prieš atlyginimų ir pensijų apkarpymą, šaliai mėginant susimažinti milžinišką skolų naštą, taip pat išlikę vokiškų pėdsakų.

Parlamento pastatas buvo suprojektuotas oficialaus Bavarijos karališkojo dvaro architekto. Į jį dažnai taikydavosi protestuotojai, širstantys dėl diržų veržimo politikos, primestos nekenčiamo skolintojų trejeto: Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

REKLAMA
REKLAMA

„Mačiau, kaip su šia krize buvo atgaivintas bavarokratijos atminimas, – sakė O.Delorme'as, knygos „Graikija ir Balkanai“ (Greece and the Balkans) autorius. – Pažvelgus, ką trejetas daro mūsų dienomis – graikai visa tai laiko (istorijos) pasikartojimu.“

Barbariškas karas

Otto buvo priverstas atsisakyti sosto 1862 metais, tačiau gulėdamas mirties patale savo gimtojoje Bavarijoje ištarė paskutiniuosius žodžius „Graikija, Graikija, mano mieloji Graikija...“

Praėjus daugiau negu trims dešimtmečiams, 1898 metais, Graikija pasiskelbė bankrutavusia ir paprašė tarptautinių skolintojų pagalbos.

Tuo tarpu XX amžiuje, Graikija patyrė naują didžiulį sukrėtimą per brutalią nacių okupaciją 1941–1944 metais, kurios metu, anot O.Delorme'o, buvo „nuo pavadžio paleista barbarybė“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Graikijoje nacių okupacija buvo viena iš kruviniausių Europoje – Adolfo Hitlerio pajėgos siaubė, plėšė ir žudė, tačiau taip pat susidūrė su nuožmiu tautos pasipriešinimu.

Kaip ir kitur Europoje, kai kurie graikų kaimai tapo masinių žudynių vietomis. Pavyzdžiui, Distomo kaime 1944 metų birželio 20-ąją buvo išžudyti 218 žmonių.

Daugiau negu 50 tūkst. Graikijos žydų buvo pasiųsti į dujų kameras.

Vokietis Graikijos istorikas Hagenas Fleischeris (Hagenas Fleišeris) sakė, kad okupacija sukėlė didelį badą, pridūręs, kad „pirmąją žiemą iš bado mirė bent 100 tūkst. graikų“.

„Žmonės kepdavo duoną iš žolės ir virdavo sriubą iš šluotražių, – aiškino O.Delorme'as. – Kai mūsų dienomis vykdoma griežto taupymo politika, dėl kurios žmonės grįžta prie sriubos dietos, tai visiškai atgaivina tuos prisiminimus.“

REKLAMA

Kompensacijų reikalavimas

Vokietija faktiškai nėra sumokėjusi jokių reparacijų dėl Graikijoje nacistų įvykdytų nusikaltimų, sakė H.Fleischeris.

A.Cipras nuo sausį iškovotos pergalės rinkimuose ne kartą kėlė Vokietijos kompensacijų klausimą.

Ultrakairiųjų pažiūrų premjeras šią savaitę sakė, kad jo vyriausybė „renkasi derybų kelią. Tai mūsų pareiga istorijai, žmonėms, kurie kovėsi, ir aukoms, atidavusioms savo gyvybes, kad būtų nugalėtas nacizmas“.

Graikijos teisingumo ministras sakė esantis pasiruošęs patvirtinti teismo nutartį, pagal kurią kaip kompensacija gali būtų konfiskuotas turtas, priklausantis Vokietijos archeologijos mokyklai ir Goethe institutui.

REKLAMA

Euro zonos krizės įkarštyje, kai skausmingi Graikijos prisiminimai apie karą susipynė su daugelio žmonių išgyvenamais sunkumais, buvo skelbiamos karikatūros, kuriose Vokietijos kanclerė Angela Merkel vaizduota apsirengusi kaip A.Hitleris.

Tačiau daugelis graikų emigrantų renkasi Vokietiją – pajėgiausioje Europoje ekonomikoje gyvena daugiau negu 300 tūkst. išeivių iš šios šalies.

Praeito amžiaus 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais graikai darbininkai dažnai dirbdavo automobilių gamyklose, tokiose kaip „Volkswagen“ ir „Mercedes“, o mūsų dienomis į Vokietija vyksta daug jaunų graikų medikų ir inžinierių, mėginančių išvengti didžiulio jaunimo nedarbo savo tėvynėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų