Arnas Mazėtis, Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Į virtualias komunikacijų technologijas jau investuoja ir nereta, iki šiol nereikalingu balastu tai laikiusi, įmonė. Ir nors, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose toli gražu yra ne vien tikslinė auditorija, naudos įmonė vis tiek esą turi.
Specialistų teigimu, į socialinius tinklus reikia žengti tik turint tvirtą ir aiškiai matomą tikslą. Kitu atveju, gali paskęsti neaprėpiamose interneto platybėse.
Savo puslapį internete turinčios įmonės atstovo teigimu, vien jo neužtenka. Šiais laikais esą keista nesusikurti ir paskyros socialiniame tinkle. Ir iš tiesų, pavyzdžiui, vien „Facebook“ galima rasti nuo pavienių, smulkiais amatais užsiimančių, verslininkų profilių iki stambiausių šalies bendrovių, valdančių didžiąją dalį rinkos.
Įmonės atstovo teigimu, socialinis tinklas – tai dar viena galimybė pranešti apie save. Ir nors jo naudą sunku iškart išmatuoti, sprendimas pradėti komunikuoti ten esą teisingas.
„Sakyčiau, yra tokių, kurie ateina pas mus iki šiol nežinoję, kad mes egzistuojam. Tai, manau, kad dar paplatinsim tą klientų ratą“, – kalba UAB „Akva art“ technikos direktorius Igoris Silenkovas.
Prieš 5 metus informaciją apie save socialiniais tinklais, anot „TeliaSonEros“ tyrimo, teikė kas dešimta Lietuvos bendrovė. Dabar tokių, neabejojama, keleriopai daugiau.
Klaida manyti, kad vien buvimas „Facebook“ jau yra reklama, ar kad pakaks vieno įrašo per pusmetį. Taip pat nereikėtų manyti, kad milžiniškas srautas kačiukų, šuniukų ar bereikšmių nuotraukų pritrauks didelį sekėjų skaičių.
Įmonėms, ketinančioms žengti į socialinius tinklus, reikia nepamiršti bendravimo su klientais, išskirtinio turinio, bet svarbiausia – turėti aiškų tikslą: ko aš einu ir ko noriu iš socialinių tinklų?
„Šis klausimas yra toks, apie kurį įmonių vadovai pamiršta. Facebook“ gali pamatuoti, kiek žmonių mes pasiekėme, kiek žmonių į mus sureagavo, kiek ką vėliau nuveikė, ir galiausiai – kiek žmonių atėjo į mūsų internetinį puslapį. Ir yra net tokios galimybės, taip išskaidyti žmones, kad rodytų tam tikrą konkrečią informaciją tik tiems žmonėms, kuriems reikia“, – aiškina „Socialus marketingas“ direktorius Arijus Žakas.
Specialistas juokauja, kad rytą dabar dažnas pradeda ne valydamas dantis, o tikrindamas savo profilį socialiniame tinkle.
Socialinių medijų įtaką nagrinėjantis akademinės bendruomenės atstovas teigia, kad socialiniuose tinkluose įmonės gali vystyti dialogą, tuo metu kažkada privalomu įmonės atributu buvusi internetinė svetainė, palaiko tik monologą.
„Kai įmonė turi savo tinklapį, lankytojas vienaip ar kitaip turi sąmoningai ateiti. Kai įmonė turi savo puslapį ar profilį „Facebook“, ji iškart atsiduria kitų žmonių, kitų verslų, įmonių tinkle ir tas judėjimas žmonių daug paprastesnis negu turint savo atskirą tinklapį“, – mano Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas dr. Andrius Šuminas.
Kaip dažnai ir ką reikėtų skelbti socialiniuose tinkluose, galima sužinoti nagrinėjant jų teikiamas analizes, tačiau, specialistų nuomone, akivaizdu viena: reklama apie pagalves ar patalynę, pirkėjus veiksmingiau paveiks vakare, prieš miegą, nei pirmoje dienos pusėje.
Tačiau atsakyti į paklausimus, kritiką, pastabas reikėtų per optimalų laiką – 24 valandas. Neigiami komentarai – neatsiejama tinklų dalis, vis dėlto prekės ženklams bendrauti padedantys specialistai ištrinti siūlo tik piktybiškas, įžeidžiamas žinutes.
